Kas slypi už negatyvumo

Nei vienas žmogus negimsta patologiškai blogas ar piktybiškas. Žmogus formuojama būtybė, ir visas jo psichikos būsenas – negatyvias ir pozityvias – nuo pat gimimo formuoja aplinka: artimi žmonės, išorinė informacija ir sociumo gyvenimo šablonai.

Už kiekvienos negatyvios emocijos, būsenos ir jausmų slypi juos suformavę veiksmai ar aplinkybės. O toliau jau pats žmogus inertiškai palaiko juos savo mintimis ir veiksmais. Ir nors džiaugsmo jie neteikia, bet dažnai žmogus nežino – kaip to viso negatyvumo atsikratyti.

Kad sustabdytume ar pakeistume kažkokį veiksmą, turime suprasti, kame jo priežastys. Jei norime atsikratyti negatyvumo savo gyvenime, turime išsiaiškinti – kas, kokie veiksmai ir mintys jį formuoja ir palaiko.

Pradėkime nuo pykčio. Tai vidinės įtampos išraiška, galinti atsirasti dėl įvairių priežasčių: užslopintų emocijų, nuoskaudų, neišsipildžiusių lūkesčių, pavydo, nepasitenkinimo gyvenimu, noro viską kontroliuoti. Arba – kaip reakcija į kitų žmonių veiksmus.

Dirglumas, irzlumas. Silpnesnė pykčio išraiška, kuri atsiranda tuomet, kai žmogus negali atrasti sprendimo tam tikroje situacijoje, kai trūksta ryžtingumo, ar kai kažkas vyksta ne taip, kaip jis norėtų. Kaip reakcija pasireiškia, kai bendravime paliečiamos skaudžios temos. Dirglumas atsiranda ir dėl nuovargio ar po nesėkmių gyvenime.

Liūdesys. Tai džiaugsmo priešingybė ir signalas, kad reikia keistis arba keisti situaciją. Liūdesiu išreiškiame nepasitenkinimą savimi arba kažkokiais savo gyvenimo aspektais. Kaip reakcija gali būti po išsiskyrimo ar netekties.

Kaltės jausmas. Destruktyvus būdas save nubausti. Jis apima, kai stengiamės atitikti kažkokius primetamus idealus, reikalavimus ar šablonus. Atsiranda ir pagrįstai – dėl netinkamo elgesio. Tai vienas iš labiausiai griaunančių jausmų, todėl, kad nepaskęstume jame, turime išsiaiškinti – iš kur jis.

Galbūt, kaltės jausmas įdiegtas vaikystėje ar sociumo suformuotas, gal kažkas nepagrįstai kaltina, o gal tikrai padaryta kažkas blogo? Kai suprantame kaltės atsiradimo priežastį, galime atrasti ir būdus jos atsikratyti.

Jei kaltė primesta – nustoti teisintis ar bandyti atitikti svetimus lūkesčius, o jei padaryta kažkas blogo – atrasti būdus pataisyti padėtį (jei įmanoma) ir, svarbiausia – to nekartoti.

Baimė arba nerimas. Baimė susieta su savisaugos instinktu, jos paskirtis – perspėti apie pavojų. Tačiau kai baimė nuolat generuojama per išorinę informaciją (pvz., negatyvias žinias) – žmogus pradeda gyventi nuolatinėje baimėje, kuri pradeda piešti negatyvius scenarijus net pozityviose situacijose.

Taip atsiranda reakcija į negatyvumo srautą: nerimas dėl ateities (o kas, jei..), nuolatinės abejonės, blogos nuojautos. Baimė – griaunantis jausmas, todėl, kad neįtrauktų, reikia atsekti, įvertinti priežastį – ar ji pagrįsta.

Apatija. Nuovargis, bejėgiškumas, norų ir emocijų nebuvimas. Gali būti ir tylaus maišto, nepritarimo forma prieš tai, ko nenorime daryti. Arba – kaip reakcija į beviltišką situaciją. Jei atsiranda dėl nuovargio – praeina pailsėjus, jei dėl rimtų priežasčių – ieškoti būdų tai išspręsti.

Depresija. Tai jau rimtas psichikos sutrikimas. Galioja daug mitų apie depresiją: nuo ironijos, kad tai tinginių liga, iki tvirtinimų, kad tai palūžusių nuo gyvenimo sunkumų žmonių liga.

Tuo tarpu faktai liudija: depresija – vienas iš labiausiai mūsų dienomis paplitusių psichinių sutrikimų, galintis pasireikšti įvairiose amžiaus grupėse ir bet kokiuose socialiniuose sluoksniuose.

Toks paplitimas aiškinamas tuo, kad šiuolaikinės visuomenės vertybės daro didelį spaudimą žmogui, t.y., iškelia nerealius tikslus ir nustato standartus, kurie riboja saviraišką ir kūrybingumą. Be to, informacinėje erdvėje dominuoja negatyvumas.

Todėl žmonės skęsta vidiniuose prieštaravimuose, juos kamuoja nepilnavertiškumas, nusivylimas, neviltis, beprasmiškumo jausmas – ko pasekoje ir vystosi depresija.

Depresija vystosi ir po sunkių psichologinių traumų, netekčių, ligų, išsiskyrimų. Retesniais atvejais – dėl neurocheminių organizmo procesų sutrikimų.

Akivaizdu, kad visos negatyvios būsenos sekina energiją ir atima jėgas. Negatyvumas visada įtakoja neigiamus rezultatus – jis negali būti kažko gero varikliu. Todėl – vaduokimės iš jo, stabdykime jį generuojančias priežastis.

O štai pozityvus, kūrybingas nusiteikimas visada suteikia energijos, jėgų, entuziazmo ir todėl yra visko, kas yra gero šiame pasaulyje, motyvas ir variklis 🙂 ..

Reklama

6 mintys apie „Kas slypi už negatyvumo“

  1. Negatyvumo žmonių bendravime labai daug, dėl to atrodo, kad taip ir turi būti. Retai sutiksi atvirą, nuoširdų, geranorišką žmogų. Mums jau normalu, jei taip galima sakyti, bartis, reikalauti, spausti, rėkti, žeminti. Labai sunku keisti tokį elgesį, nes jei aš ir pasikeisiu, bet aplink žmones ir toliau spaus, rėks ir žemins… Nežinau ką tokiu atveju daryti, kažkoks užburtas ratas.

    Patinka

  2. Labas rytas 🙂

    Man atrodo, pirmiausiai reikia suprasti, kad negatyvus elgesys negali būti ir nėra normalus. O pokyčiai, Milda, visada prasideda nuo vieno žmogaus, nuo pavienių žmonių. Jei nepradėsime keistis, tuomet nieko ir nepasikeis..

    Taip, nelengva būti pirmuoju ar vienu iš pirmųjų. Bet visada prasmingiau ir geriau būti harmoninga mažuma, nei degraduojanti dauguma. Tokia jau pirmųjų dalia – eiti priekyje, rodyti pavyzdį ir nutraukti tą užburtą ratą 🙂 ..

    Patinka

  3. nezinojau kad as vampyras mylima zmogu kankinau 10met daba skiremes nes ji nebeturi jegu buti su manim ,kai as su ja bunu ji isiaina i kita kambari as i darba ji acigauna as grystu ji vel pasijauce blogai ka man daryti toks nenoriu buti????

    Patinka

  4. Eugenijau, labas 🙂

    Atsakiau jums temoje apie vampyrus. Aš manau, kad visada reikia bandyti gaivinti santykius, bet tam reikia abiejų noro ir nuoširdumo. Na, o jei pridėjus visas pastangas nieko nesigauna – ko gero, kažkas svarbaus prarasta ir jau kartu būti neįmanoma. Kartais ir skyrybos būna išeitis.. Tik būtinai prieš tai reikia išbandyti visus būdus atgaivinti santykius. Viskas jūsų abiejų rankose 🙂 .

    Patinka

    1. Sveiki,

      Viena akivaizdu – iš negatyvumo niekada nesigauna nieko gero, todėl reikia savyje ugdyti gebėjimą stabdyti bet kokias negatyvumo išraiškas. Tai nelengva, nes, matote – sąvoka viena, o kiek daug jos išraiškų! Be to, negatyvumo taip daug informacinėje erdvėje, o ir gyvenime nemažai negatyvių situacijų, į kurias nori-nenori, bet tenka reaguoti, ir tai išmuša iš pusiausvyros. Todėl daugumos šiuolaikinių žmonių bazinė būsena – negatyvi.

      Bet nežiūrint į nieką, reikia stengtis nepasiduoti negatyvumui ir ugdyti vidinę pusiausvyrą ir pozityvumą. Pozityvumas – ne dirbtinės šypsenos ar nepagrįstas optimizmas, tai tiesiog adekvatus požiūris į gyvenimą, pasitikėjimas savimi, dvasingumas ir žmogiškumas. Nes tik būdami pozityviai nusiteikę mes galime kurti, vystytis, evoliucionuoti. Jei negatyvumas – blogio šaltinis, tai pozityvumas – gėrio šaltinis..

      Nenusiminkite, bandykite po truputį nepasiduoti tam visam negatyvumui. Taip, jis įtraukia, bet jei aiškiai suvokiame, kad iš to negali būti nieko gero, tuomet atsiranda stimulas keisti savo būseną. Aišku, greitai tokie pokyčiai nevyksta, bet palengva tikrai galima išsiugdyti pozityvumą.

      Pavyzdžiui, jei jaučiate, kad užplūsta negatyvios emocijos, galite tiesiog sau pasakyti, kad atsisakote bet kokių negatyvių emocijų, negatyvių pergyvenimų ir įvykių ir renkatės meilė, šviesą, harmoniją.. Arba – galite pasakyti, kad skleidžiate meilę ir šviesą, kurios ištirpdo bet kokį negatyvumą. Tai gal atrodo labai naiviai, bet yra tikrai veiksminga, ypač jei tai darome pastoviai. Esmė tame, kad jei kažko atsisakome (negatyvumo), tai turime tai kažkuo pakeisti (pozityvumu), tik tuomet įmanomi realūs pokyčiai mūsų sąmonėje, pasaulėžiūroje ir gyvenime.

      Aš jums linkiu geriausios kloties 🙂 !

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s