Empatiškas žmogus

Empatija, arba atjauta – tai gebėjimas pajusti kitą žmogų: pažiūrėti į pasaulį jo akimis, suprasti jo jausmus, “pabūti“ jo vietoje. Mano manymu, tai ryškiausias žmoniškumo bruožas, nes empatija – abejingumo, žiaurumo priešingybė.

Kiekvienas žmogus gimsta su gebėjimu išvystyti šią savybę, tačiau vaikui augant dėl įvairių priežasčių (šeimyninių, socialinių ir pan.) empatija neretai yra užslopinama.

Kaip atpažinti empatišką žmogų? Juk jie dažnai ramūs, tylūs, kuklūs, taikūs.. Ir – giliai dvasingi žmonės, nes būtent empatija leidžia pajusti visos būties vienybę.

Pažvelkime – kokie ryškiausi empatiškų žmonių bruožai.

* Jie jaučia kitų emocijas lyg savo, pajunta menkiausius aplinkinių žmonių nuotaikų pokyčius, o artimų žmonių emocijas jaučia net per atstumą.

* Aiškumas. Jie viską supranta (jaučia) be žodžių. Tai daugiau, nei intuicija ar instinktyvūs jausmai – jie tiesiog žino. Iš kur ir kaip – dažniausiai negali paaiškinti.

* Būdami didelio žmonių susibūrimo vietose empatiški žmonės jaučiasi prastai. Tai paaiškinti paprasta: jie itin jautrūs, todėl “nuskaito“ (pajunta) daugybę prieštaringų žmonių emocijų.

* Empatiški žmonės negali žiūrėti prievartos, žiaurumo, tragedijų ar kančios vaizdų per televizorių. Dėl šios priežasties jie dažnai apskritai atsisako televizoriaus žiūrėjimo ar žinių skaitymo, nes tai juos liūdina, o ne informuoja.

* Jie negali ramiai žiūrėti į kitų žmonių skausmą, todėl labai dažnai jaučia artimų žmonių ligos simptomus. Visada užjaučia kenčiančius.

* Jiems dažnai išsipasakoja ir atvirauja aplinkiniai, kartais net nepažįstami žmonės.

* Jie jaučia, kuomet žmogus nesąžiningas, meluoja – juos sunku apgauti, nes tuoj pat pajunta neatitikimą tarp žodžių ir realybės. Melas jiems atgrasus.

* Tai kūrybingi žmonės, turintys lakią vaizduotę ir originalią saviraišką.

* Jie myli gamtą ir gyvūnus. Būti gamtoje jiems gyvybiškai svarbu – čia jie atsigauna, pasisemia energijos. Beveik visada turi gyvūnų, o jei neturi galimybės jų laikyti – augina namuose daug gėlių.

* Vienatvės poreikis. Kartais jie turi pabūti vieni, kad atsijungtų nuo aplinkinių emocijų ir atgautų dvasines jėgas.

* Mokslas, darbas ir bet kokia veikla tokiems žmonėms turi būti įdomi, priešingu atveju jie jos vengs, o verčiami kažką daryti jausis nelaimingi. Jie negali daryti to, kas jiems neįdomu, o aplinkiniai dažnai tai vertina kaip tinginystę.

* Tiesos poreikis. Jie nesustos tol, kol neįsitikins, neras atsakymų, neišbandys, nesuras ištakų, pradinio taško, prasmės, esmės, priežasties. Jie žingeidūs, smalsūs, todėl dažnai “persisotina“ informacija.

* Ypatingas laisvės poreikis. Jie ypač sunkiai priima apribojimus, taisykles, kontrolę, prievoles.

* Mėgsta svajoti – gali kelias valandas žiūrėti į erdvę, klaidžioti savo minčių ir vaizdinių pasaulyje.

* Nemėgsta betvarkės – tai juos slegia, blokuoja gyvenimišką energiją.

* Empatiški žmonės puikūs klausytojai – jie nuoširdžiai susidomi, nori pagelbėti, todėl klausosi atidžiai. Apie save kalba mažai ir tik su žmonėmis, kuriais pasitiki.

* Jie visada labai nuoširdūs: jei liūdi – nevaidins geros nuotaikos ir dirbtinai nesišypsos, jei džiaugiasi – tai iš širdies.

* Ir nors jie labai pakantūs kitiems žmonėms, tačiau neperneša egoizmo, narcisizmo ir veidmainystės. Jei įmanoma, atsiriboja nuo tokių žmonių.

* Jie nemėgsta senų namų, senų daiktų, nes jaučia buvusių šeimininkų energiją.

* Empatiški žmonės mąsto plačiai, jaučia vienybę su visu pasauliu, todėl visada pasiryžę jį gerinti ir harmonizuoti.

Jei atpažinote savo pažįstamų žmonių bruožus – turite gyvenime gyvą žmoniškumo pavyzdį, į kurį verta lygiuotis.. O jei esate empatiškas žmogus – išlikite tokiu nežiūrint į nieką.. tik tokių žmonių dėka didinamas Gėris pasaulyje 🙂 .

Reklama

9 mintys apie „Empatiškas žmogus“

  1. Laba. Pažįstu keletą empatų, bet turiu pripažinti, kad aplinkiniai jų nelabai mėgsta, daugiau išnaudoja ir tiek. Nelengva jiems gyventi egoistų visuomenėje.

    Patinka

  2. Labas, Laima 🙂

    Aš manau, kad žmogus bet kokioje situacijoje ir tarp bet kokių žmonių turi išlikti Žmogumi. Svarbu, ne kas ką ir kaip vertina, – o kaip elgiasi žmogus. Nelengva? – taip.. Gyvename sistemoje, kur sėkmingi tie žmonės, kurie remiasi pačiomis atgrasiausiomis žemomis savybėmis – egoizmu, gobšumu, abejingumu, žiaurumu.. Kol kas taip yra. Bet būtent Gerų, Žmoniškų Žmonių dėka viskas keičiasi 🙂 .

    Patinka

  3. Jei esi empatiškas, tiesiog dėl to, kad toks esi, tai gyventi nėra sunku, atvirkščiai – lengva ir gera :} sunku yra bandyti elgtis pagal čia išvardintus bruožus, tada, kai pats to tyrai nenori ir bandai daryti gerą kitiem su viltim gauti kažką atgal.

    Patinka

  4. Labas, Karoli 🙂

    Visi mes gimstame geri ir empatiški. Tai natūrali, prigimtinė būsena, todėl – pritariu – tokiu lengva būti :). O kai suformuojami priešingi bruožai, žinoma, nėra lengva atgauti tai, ką praradome. Tada žmogų užvaldo egoizmas ir elgiamasi pagal principą “aš-tau, tu-man“.

    Bet yra bendri žmoniškumo principai visiems, kurių visi turėtume siekti, jei norime gyventi taikiai, kūrybingai, jei norime evoliucionuoti 🙂 .

    Patinka

  5. Negalėjau neperskaityti, nes pamačiau , kad siučia Sandra. Pasirodo, kad empatiškas kartais gali būti nesavikritiškas :skaičiau lyg tai būtų čia rašoma apie mane. Tik nežinau , ar tikrai esu laiminga, kad taip mąstau ir gyvenu. Žinai, kad tavimi naudojasi, bet vis tiek darai …Kai jau nueitas labai ilgas KELIAS , imi jausti savo donkichotizmą – ar tai gerai ? Kas žino?

    Patinka

    1. Labas, Gražina 🙂

      Bet kokiu atveju – geriau būti geru žmogumi, nei piktavališku. Tuomet ir gyvenimas įgauna prasmę, ir sąžinė rami.. Juk kai elgiamės žmoniškai – jaučiame pakylėjimą ir džiaugsmą, o tai ryškiausias požymis, kad elgiamės teisingai 🙂 .

      Mes visi gimstame čia, kad pagerintume šį pasaulį, o tai daroma tik gerais, besąlygiškai daromais darbais 🙂 . Kai žmogus geras – kas gi gali būti geriau 🙂 ?

      Patinka

  6. Atgalinis pranešimas: Visos empatijos pusės – ruvi
    1. Labas, Virginija 🙂

      Tikra tiesa. Bet dar sunkiau prarasti empatiją – juk tai mūsų žmoniškumo išraiška, ir kai daromės abejingi, nejautrūs, mes tampame tarsi robotai. Žmoniškumas – tai pirmiausia gebėjimas mylėti, kurti ir būti harmoningoje sąveikoje su kitais žmonėmis, gamta ir visa gyvybe. Jei prarandame gebėjimą mylėti, jausti kitus žmones, kartu prarandame ir galimybę patirti kitų žmonių meilę, dėmesį ir rūpestį. O mums visiems tai gyvybiškai reikalinga. Aš manau, kad jautrus ir geras žmogus visada sutiks žmonių, kurie atlieps į jo tyrus ir šviesius jausmus 🙂 .

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s