Taika

Taika – būtina ir svarbiausia sąlyga normaliam gyvenimui. Visi tai žino, tačiau karai vyksta iki šiol. Pasaulyje karta keičia kartą, ir reta nėra patyrusi supriešinimo, agresijos, konfliktų ar karų. Ar susimąstėte – kodėl?

Atrodytų – žinome istorinius faktus, turime karčią patirtį, girdėjome apie garsius karus ir jo kurstytojus smerkiančius teisminius procesus, tačiau.. karai tebevyksta.

Maža to – nuolat skleidžiama demagogija, kad karai yra neišvengiamas dalykas. Bet ar jie kažką išsprendžia? Akivaizdu, kad ne, jei jie vyksta iki šiol. Ir skaudžiausia, kad juose žūsta niekuo dėti taikūs žmonės.

Karas – ne kažkoks savaiminis netikėtumas, kaip, tarkime, gamtos stichijos. Tai – organizuotas veiksmas, todėl visada yra jo sumanytojai ir organizatoriai, tam darbuojasi ir visa karinė pramonė. Todėl ir atsirado ciniškas posakis, kad kare laimi tas, kas jį finansuoja..

Apie tai yra alegorinis pasakojimas, kuris puikiai atskleidžia karų iniciatorių klastą:

“Vienas karalius labai užsimanė derlingų savo kaimynų žemių, tačiau pats kariauti nenorėjo.. Kiek pasvarstęs, nukeliavo į vieną iš kaimų ir įkalbėjo gyventojus rytais mušti būgnus – kad derlius būtų geras.

Žinoma, ir būgnų jiems parduoti atvežė. Ir dar perspėjo, kad jų kaimynai iš kito kaimo kitoje upės pusėje labai agresyvūs ir pikti, kad gali juos užpulti, todėl dar ir ginklų jiems pardavė..

Paskui nuvažiavo į kitą kaimą ir papasakojo gyventojams, kad jų kaimynai labai karingi ir žiaurūs, kad ruošiasi juos pulti. Ir kad kai tik išgirs juos mušant būgnus – nieko nelaukdami pultų šaudyti į juos. Žinoma, dar ir ginklų jiems pardavė..

Sugrįžo namo karalius ir ėmė laukti. Vieną rytą būgnai nuaidėjo, kitą, trečią.. O paskui nutilo. Ir nušvietė piktdžiuga karalių: Pavyko!.. Koks jis gudrus: ir pasipelnė iš prekybos, ir žemes naujas gavo, ir dalyvauti mūšyje nereikėjo..“

Štai toks pasakojimas, kuris puikiai nušviečia konfliktų strategų motyvus ir veikimo būdus: informacinis abiejų pusių “demonizavimas“, melas, supriešinimas, kurstymas, apginklavimas, “geradario“ vaidmuo ir pan.

Mes turime daugybę įstatymų ir kodeksų, kurie nuolat papildomi, taisomi ir kuriais reguliuojamas žmonių gyvenimas. Turime ir tarptautines organizacijas, kurios atsakingos už taikų bet kokių ginčytinų klausimų sprendimą. Religijos teigia, kad žudyti yra nuodėmė, įstatymai taip pat tvirtina, kad žmogaus nužudymas yra nusikaltimas, už kurį griežtai baudžiama.

Todėl – būkime sąmoningi, būkime taikūs, nesileiskime įtraukiami į jokius konfliktus, kokiais “kilniais“ tikslais jie bebūtų pridengiami. Jei žmogaus nužudymas yra nusikaltimas, tai masinis žmonių žudymas yra nusikaltimas prieš žmoniją – turime aiškiai tai įvardinti.

Mokykimės mąstyti ir gyventi taikiai – vardan mūsų vaikų, mūsų visų ateities. Vaikų likimai visiškai priklauso nuo suaugusiųjų sprendimų. Mes turime garantuoti jiems Taiką – būtiną sąlygą normaliam gyvenimui.

2 mintys apie „Taika“

  1. Labas, Danute 🙂

    Apie tai gerai parašė L. Tolstojus, pilnai citatos dabar nepamenu, bet mintis tokia: jei valdytojai prigalvoja absurdiškų įstatymų ar susirieja, tuomet tegul patys sau tuos įstatymus taiko ir patys kariauja su savo priešais – prie ko čia visi žmonės?.

    Kol kas esame įkaitai visų sprendimų, kuriuos mums tiesiog paskelbia kaip neišvengiamą dalyką. Ir kartais būna labai gėda, kad pagal vadovus sprendžia ir apie visą tautą.

    Bet keičiasi žmonių sąmoningumas, turėkime gerąją viltį, kad viskas taip pat keisis 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: