Ajurveda apie natūralią mitybą

* Žmogus – Gamtos dalis. Gamtos dėsniai reguliuoja viską: nuo mažiausių atomų iki didžiausių galaktikų. Todėl Ajurveda nuolat pabrėžia harmonijos su natūraliais dėsniais ir ritmais svarbą.

* Ajurvedos tikslas – tobula atskiro žmogaus, visuomenės ir supančios aplinkos sveikata. Todėl gydoma bei siekiama harmonijos natūraliais – dvasiniais ir fiziniais būdais: sveika mityba ir dienos režimu, optimaliu judėjimu, įvairiais įtampos mažinimo metodais, ir pratimais, padedančiais valdyti gyvenimą bei palaikyti puikią sveikatą.

* Sveikata – natūrali mūsų būsena. Nenatūralu, kad mums pasidarė priimtini bei kasdieniški dalykai, kurie ardo sveikatą!

* Akivaizdu, kad šiuolaikinio žmogaus gyvenimas pernelyg atitolo nuo natūralaus gyvenimo būdo ir yra kupinas sveikatai negatyvių faktorių: stresas, pervargimas, nervinė įtampa, neteisinga mityba, žalingi įpročiai, judėjimo trūkumas, atitrūkimas nuo gamtos.

* Naudodamasis savo įgimtais atsistatymo mechanizmais, žmogus gali būti visiškai sveikas: jo imuninė sistema turi pakankamai jėgų, kad susidorotų su poveikiu iš aplinkos (bakterijomis, virusais, toksinais ir pan.) Tačiau negatyvių faktorių pernelyg daug, ir jų poveikis – nuolatinis ir sisteminis, todėl imunitetas nusilpsta, suyra natūralus organizmo balansas, prasideda ligos.

* Ypač daug natūralios gyvensenos pažeidimų šiuolaikinio žmogaus mityboje: maistas darosi kenksmingas ir pavojingas sveikatai. O gyvenimo tempas skatina priklausomybę nuo greitai pagaminamo maisto: tai tiesiog patogu, bet ar gali būti sveika?..

* Dauguma šiuolaikinių maisto produktų – ir daržovės, ir vaisiai, ir mėsa, auginami naudojant dirbtines trąšas, herbicidus, pesticidus, hormonus, antibiotikus. Pridėkite čia dar ir geninę inžineriją, sintetinius cheminius maisto priedus, mikrobangėse gaminamą maistą..

* Toks maistas sukelia ritmus pokyčius organizme, kurie pirmiausiai pasireiškia metabolizmo silpnėjimu. Tokių nenatūralių, sintetinių medžiagų gyvas organizmas tiesiog negali pašalinti – jos kaupiasi ir apsunkina natūralių maistinių medžiagų pasisavinimą.

* Galiausiai organizmas apnuodijamas, sutrinka gyvybiškai svarbių organų ir sistemų veikla, todėl prasideda įvairūs negalavimai ir ligos. Maistas veikia ne tik mūsų kūną, bet ir sąmonę, ir net genetiką: mes tampame tuo, ką valgome. Todėl mitybai Ajurvedoje skiriamas didelis dėmesys.

* Maistas skirstomas į tris pagrindines grupes pagal gunas (pirmines, esmines savybes). Pirmoji grupė – satvinis maistas – lengvas, sveikas, palaikantis aiškų protą ir harmoniją, skatinantis kūrybingumą ir geriausias žmogaus savybes. Šis maistas stiprina ir imunitetą bei didina gyvybinę energiją.

* Satvinis maistas: karvės pienas, sviestas (ghi), varškė ir varškės sūris, saldūs vaisiai ir daržovės, kviečiai, rugiai, avižos, nepoliruoti ryžiai, perlinės kruopos, pupos, šparaginės pupelės, kokoso riešutai, pistacijos, žemės riešutai, migdolai, razinos, imbieras, finikai, medus, citrina.

* Antroji grupė – radžasinis maistas – didinantis aistringumą ir šilumą organizme, stimuliuojantis visus procesus: svogūnas, česnakas, pomidorai, ridikai, čili pipirai, kukurūzai, kiaušiniai, žuvis, paukštiena. Tokio maisto perteklius daro protą neramų, ir tai išreiškiama kaip perdėtas emocingumas, pyktis, agresyvumas, ambicingumas.

* Trečioji grupė – tamasinis maistas – sukeliantis sunkumą kūne ir mieguistumą, bukinantis protą – mėsa, grybai, alkoholis, fermentuoti ir konservuoti produktai, perkeptas maistas, kelis kartus pašildytas maistas, nešviežias maistas. Toks maistas slegia: sukelia tinginystę, abejingumą, nusivylimą ir ligas.

* Ajurveda pabrėžia ir skirtumą tarp gyvulinio ir vegetariško maisto: tas skirtumas kondensuotų saulės spindulių kiekyje. Augalų paskirtis – paversti šviesą energija (fotosintezė). Taigi: valgydami daržoves ir vaisius mes gauname pirminę energiją, o valgydami gyvulių mėsą, kurie ėda žolę-pirminę energiją – valgome jau apdorotą gyvulių, t.y., antrinę energiją. Pridėkite čia dar ir etikos klausimą..

* Labai svarbu ir tai, su kokiomis mintimis gaminame ir valgome maistą, nes mūsų mintys veikia tai, ką mes darome. Svarbus ir gaminimo būdas bei maisto kiekis, valgymo laikas ir dažnumas.

* Ajurveda – už natūralumą ir visapusišką harmoniją. Kad žmonės sugrįžtų prie natūralios mitybos, pirmiausiai reikia atsisakyti visko, kas kenkia sveikatai. Tik tuomet galime būti sveiki. Grįžimas į natūralumą – ne atgyvena ir ne mada, bet gilus poreikis gyventi sveikai :)..

(iš paskaitų apie Ajurvedą)

17 minčių apie „Ajurveda apie natūralią mitybą“

  1. Žmogui, ypač dar neužaugusiam, mėsa yra būtina raciono dalis. Nebent valgyti tik mėsą ir daugiau nieko kito, negalima. Mano nuomone, visiškai būti vegetaru yra tiesiog nesveika.

    Patinka

  2. Žinot, aš jau seniai pastebėjau, kad po vieno maisto apima sunkumas, o po kito pajaučiu energijos anplūdį. Jeigu traukia į miegą pavalgius, reiškias maistas netikęs. Bet dabar žmonės valgo praktiškai nevalgomą maistą, negalvodami sumaišo nesuderinamus miksus. Daug kas jau susimąsto, bet dar daug kas valgo fastfudą ir visokias kitas nesąmones kurių maistu nepavadinsi.

    Patinka

  3. Sveiki 🙂

    leksai, vaikai valgo tai, ką jiems duoda tėvai :). Akivaizdu, kad dabartinė gyvulininkystė yra organizuota taip, kad būtų daugiau pelno, todėl mėsa jau tapo nuodų šaltiniu. Aišku, kaip ir visa kitas maistas.. O dėl vegetarizmo – tai žmogaus pasirinkimo reikalas, tačiau kad mėsos dabar žmonės valgo per daug ir dar neteisingai, net kenksmingai apdorotos – faktas. Bet ir vegetarams maisto pramonė nedaug sveiko maisto tegali pasiūlyti.. Tai plati tema, kai surinksiu pakankamai informacijos – būtinai pasidalinsiu :).

    Vida, pritariu jums pilnai – reikia sąmoningai žiūrėti į mitybą ir stebėti savo būseną po valgio. Jei maistas sveikas, jei žmogus nepersivalgo – maistas teikia energijos, ir juntamas energijos antplūdis, o ne mieguistumas. Labai teisingai rašote – maistą dabar maistu sunku pavadinti.. Todėl sąmoningas požiūris labai svarbus :).

    Patinka

    1. Sveiki!

      Mityba – labai asmeniškas ir subtilus dalykas. Naudinga pasiskaityti, sužinoti apie įvairias mitybos sistemas, bet reikia taikyti tik tai, kas žmogui tinka, nuo ko jis jaučiasi žvalus ir energingas.

      Esu išbandžiusi keletą mitybos būdų, badavimą, bet kaskart įsitikindavau, kad žmogus intuityviai jaučia, kas jam tinka – ne visiems tinka vegetarizmas, veganų mityba ir įvairių intervalų badavimas. Kartais tokie bandymai baigiasi virškinimo sutrikimais ar net ligomis. Viskas labai individualu.

      Žinoma, pasirinkti nereiškia rinktis iš bet ko, pvz., rinktis čipsus, pyragaičius, produktus su cheminiais priedais ar saldžius gazuotus gėrimus 🙂 … Tai reiškia, kad renkamės sveikus, natūralius produktus ir žiūrime, kas mums labiausiai tinka. Paprastai organizmas pats “paprašo“ to, ko tam tikru metu jam trūksta (jei tik mokame tai išgirsti) 🙂 .

      Dėl grybų – na, tai taip pat pasirinkimo klausimas: jei žmogus juos mėgsta ir nėra jokių neigiamų reakcijų, reiškia, jo organizmui jie tinka. Tik, aišku, reikėtų valgyti juos ne per dažnai. O prilygina juos mėsai todėl, kad grybai yra ilgai virškinami.

      Patinka

  4. Restoranuose geriau nesimaitinkite ir net nesilankykite. Nevirkite, nekepkite ir neperdirbkite to ką ruošiatės valgyti. Nuoširdus patarimas jums nuo virėjo (maisto nuodytojo) kuris dirba virtuvėje beveik 30 metų. Vis tik daugelis jūsų šito patarimo nesupras kol nepradės domėtis bei bandyti savarankiškai. Viskas prasideda nuo domėjimosi ir noro. Ruvi, ir aš esu pasninkavęs ne vieną ir ne tris kartus. Turiu minty ilgalaikius pasninkus. Puikus dalykas, bet jeigu kas nors bandytų tą daryti nenuoširdžiai, nepasidomėjęs ar pasidomėjęs tik paviršutiniškai, labai abejoju ar kas gero iš to būtų. Nėra jokio skirtumo kokios sveikatos būklės žmogus, jeigu žmogus domisi, nuoširdžiai ieško, jis gali būti nors ir be penkių minučių lavonas, tikiu kad tokiam žmogui pavyks išsaugoti savo medžiaginį pavidalą gyvą. Reikia tik nuoširdaus domėjimosi ir noro. Daug galėčiau papasakoti apie maistą ir susijusius dalykus, bet tikiu, kad dar labai daug ko nežinau 🙂 nors manau, kad žinau daug 🙂 Oi, kai ką praleidau. Mamytės, ar prisimenate ką jūsų mažutukai labiausiai mėgdavo kai duodavote jiems pavalgyti? Išskyrus savo pieną. Taigi, ką mėgdavo, o ką spjaudavo?

    Patinka

    1. Labas, Algirdai!

      Labai dėkoju už jūsų išsamų komentarą!

      Pritariu – reikia domėtis, ir ne tik – reikia stebėti, kaip reaguoja organizmas. Aš po visų savo mitybos eksperimentų nedrįstu kažką užtikrintai rekomenduoti žmonėms, nes pati patyriau, kad nors ir esame vienodai sukurti, bet kiekvieno žmogaus organizmas veikia savotiškai, priklausomai nuo daug ko – nuo šeimos genetikos, amžiaus, ligų, traumų, psichikos ypatumų, geografinės gyvenimo vietos ir t.t.. Taigi – domėtis, stebėti, daryti išvadas iš patirties 🙂 …

      Žinoma, jei yra galimybė – auginti patiems daržoves, uogas, vaisius. O kaip maistą paruošti – taip pat spręsti patiems žmonėms, bet akivaizdu viena: kuo daugiau apdorotas maistas, tuo mažiau jame lieka naudingų medžiagų. Tačiau jei gyvename ten, kur yra ilgos žiemos, vien žaliavalgyste, ypač jei daržovės ir vaisiai iš parduotuvės, nelabai pratempsime (turiu ilgametę patirtį), na, matyt, ne visiems ji tinka. Vėlgi – stebėti, daryti išvadas…

      Bandžiau prisiminti, nuo kokio gi maisto vaikiukai maži raukosi. Maniškiai abu raukėsi, kai bandžiau pirmą kartą duoti mėsos. Bet tada dar mityba nelabai domėjausi, nors mano bandymai maitintis vegetariškai buvo nuo paauglystės. Maitinome vaikus taip, kaip gydytojai ar tėvai patardavo, trūko patirties ir supratimo.

      Ačiū dar kartą, Algirdai, už jūsų mintis!

      Patinka

  5. Labas Ruvi,

    Pamenu, kartą daviau sūnui meliono paragauti. Tada jam dar nei metų nebuvo, manau, apie 8 ar 9 mėnesiai. Valgė noriai ir prašė dar. Gremžiau tą melioną šaukšteliu ir daviau jam. Suvalgė trečdalį!! didžiulio meliono. Aš kraipiau galvą spėliodamas kur jam tilpo, o jis sėdėjo kėdutėj ir patenkintas mataravo kojytėm. Jokių neigiamų pasekmių. Tada aš jau šiek tiek domėjausi sveikesne mityba, tačiau nieko rimtesnio pats dar nebuvau bandęs. Vėliau dažnai prisimindavau tą ir kitus atvejus kai vaikui duodavau vaisių. Visokias košes, ypač jeigu jose būdavo įmaišyta mėsos, valgydavo nenoriai arba atsisakydavo, o vaisius visada valgė mielai. Galiu pasakyti užtikrintai-vaiko skrandis iki trejų metų puikiai žino kas sveika, o kas ne, kas tinka, o kas ne, kas skanu, o kas ne. Tiesiog žino neklystamai. Po trejų metų pradeda keistis, aišku, jeigu vaikas iki trejų metų gautų tik tą maistą kurio nori tai jis ir po trejų metų į prastmaistį net nepažiūrėtų.
    Sakot pas mus ilgos žiemos? O Grenlandijoj kaip? Ten vasaros metu užauga keletas uogų ir viskas. Žinot, bent jau aš eskimus vadinu žaliavalgiais nors jie valgo žuvį. Tačiau jie valgo termiškai neapdorotą žuvį. Mano nuomone jie yra gryni žaliavalgiai nes jie žuvį pasigauna patys užuot ėję žvejoti į parduotuvę. Tarp eskimų yra daug tokių kurie valgo termiškai apdorotą maistą. Pabandykite atspėti kurie iš jų yra sveikesni ir gyvena ilgiau.

    Patinka

    1. Įdomi istorija su jūsų sūnumi, ir galiu tik pritarti, kad vaisius, įvairias šviežiai spaustas sultis vaikai iš tiesų valgo labai noriai. Ir tikrai – jie gerai žino, kas jiems tinka, matyt, vaikų prigimtinis intuityvus pojūtis, kas sveika, o kas ne, dar neužgesintas.

      O dėl žaliavalgystės – žinoma, tai gerai, jei žmogus sveikas, jei jam tai tinka. Manau, kad viena iš esminių visų ligų ir trumpo amžiaus priežasčių – psichologinė žmonių būsena. Gyvename stresais perpildytame pasaulyje, todėl visos žmogaus organizmo sistemos veikia įtampos režimu, tame tarpe ir virškinimo sistema. Maža to – maistas nekokybiškas, chemizuotas, todėl žmogus negauna reikiamų medžiagų, ir dėl to nuolat nori valgyti, persivalgo. O dar ta nuolatinė nervinė įtampa…

      Ne viskas taip paprasta, ne viskas vien mityboje. Jei žmonės gyventų ramiai, harmoningai, tuomet ir visas gyvenimas, ir mityba būtų kitokia. O dabar… Gerai, kad žmonės susimąsto apie mitybą, apie sveiką gyvenseną, sveiką bendravimą – kai geriname vieną gyvenimo sritį, palengva keičiasi ir kitos 🙂 .

      Patinka

  6. Visiškai jums pritariu. Kokios mintys toks ir pojūtis. Išmintis juk irgi iš minties 🙂 Aš mėgstu sakyti, kad tie kas domisi mezgimu būtinai susidomės sveika mityba 🙂 Nėra skirtumo kuo žmogus domisi svarbu, kad domisi ir anksčiau ar vėliau jis atras kažką įdomaus ir naudingo. Iš smalsumo mes juk ne tik pirštus nusideginam 🙂

    Patinka

    1. Taip ir yra 🙂 .. Iš žingeidumo gimsta motyvacija veiksmui, o viena dominanti sritis visada pastūmėja pasidomėti dar kažkuo, ir tai nuostabu! Ačiū, Algirdai, labai įdomu su jumis bendrauti 🙂 . Jaukaus vakaro 🙂 !

      Patinka

  7. Niekada nesakyk niekada bet gyvūninės kilmės maisto nenoriu valgyti. Užtai ir pasiklausiau, nes kaikurie žmonės grybus prilygina gyvūnams. Ir aš pastebėjau, kuo sunkiau jautiesi, tuo sunkesnio maisto norisi, bet vistiek turi būti ribos ko geriau nevalgyti, nors organizmas ir prašo.

    Patinka

    1. Sveiki!

      Kaip įdomu – pirmą kartą girdžiu, kad grybai prilyginami gyvūnams. Manau, kad vegetarai nevalgo mėsos ne dėl to, kad nenori, bet dėl etinių sumetimų – kad nebūtų žudomi gyvūnai maistui. Svarbu būti vegetaru be fanatizmo – aš dar girdėjau, kad ir augalų valgymą kai kurie žmonės prilygina augalų žudymui. Taigi, mažiau klausykime įvairių nuomonių, nuo kurių tik susipainiosime, jei jau nusprendėme pasirinkti kažkokį mitybos būdą, tai ir laikykimės jo 🙂 .

      Patinka

  8. Bent jau valgydami vaisius ir uogas mes jų nežudome tikrai nes juos valgome tik visiškai sunokusius, o sėklos jeigu ir patenka į mūsų skrandžius (dažniausiai ne) tai sveikame pavidale iš jų ir pašalinamos.

    Patinka

    1. Labas, Algirdai!

      Man atrodo, kad visus tokius nebūtus dalykus išgalvoja tie, kas nori pateisinti savo tradicinį mitybos būdą – štai, žiūrėkite, ir jūs žudote augalus, juk jie gyvi. Apskritai, ir mitybos srityje žmonės priešinami, kaip ir visose kitose.

      O ginčytis tikrai nėra dėl ko – po ginčų niekas nebėga keisti savo gyvenimo. Smagu, kad vis daugiau žmonių susimąsto apie sveiką gyvenseną, tiesiog žmonės tampa sąmoningesni.

      Per savo ilgametę vegetarizmo patirtį prisiklausiau įvairiausių komentarų, į kuriuos reaguoti būtų keista. Ir jei prieš dešimtmetį ir anksčiau būdavo net agresyvių reakcijų, tai dabar jau tai nesukelia jokios nuostabos, nes vegetarų, veganų. žaliavalgių ir nevartojančių alkoholio žmonių vis daugiau.

      Viskas turi būti be fanatizmo, be traukimo į savo pusę, ir tuo labiau – be priešiškumo. Kai esame geranoriški, žmonės taip pat ramiai reaguoja. Čia kaip vaikučių auklėjime – tik geras pavyzdys gali būti argumentu 🙂 .

      Patinka

  9. Labas Ruvi,

    Yra toks labai paprastas klausimas: o kam nuo to blogiau? Aš jį mėgstu užduoti kai kalbama apie kai ką kita, tačiau tinka ir šiuo atveju.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: