Žmogaus prigimtis – žmoniškumas

Kuo skiriasi žmogus nuo visų gyvų būtybių? Atrodo, kad šiandien mes kenčiame dėl savo identifikacijos, nes tapatinamės su tuo, kuo nesame. Mes taip mėgstame lygintis su gyvūnais, daiktais ar nuolat primetamoms modernizuotomis koncepcijomis apie žmogų! Ir dėl to kyla daug painiavos..

Matome daugybę pavyzdžių, kai žmonės teisina savo silpnybes gyvūnų instinktais – atseit, valdo juos, reiškia, ir mes prieš instinktus bejėgiai; jie kovoja tarpusavyje – ir mes turime kovoti. Arba, kas dar keisčiau – tapatinasi su daiktais: parduoda save darbo rinkoje, vertina save ir kitus pagal turimų daiktų kiekį, investuoja į save, sieja savo laisvę su pinigais.

Ar tame yra žmoniškumo? Ir kuo gi žmogus išskirtinis, arba, kitaip tariant – kas nulemia žmoniškumą? Juk žmogus – ne tik forma, bet ir tam tikrų prigimtinių savybių visuma, kurios ir padaro jį žmogumi. Kokios jos?

Pirmiausia – žmogus gali kurti, ir kurti gali ne vienetai ar genijai, o visi ir kiekvienas – reikalingos tik palankios sąlygos kūrėjui išsiskleisti. Prisiminkime mažus vaikus: jei nenuslopinama jų iniciatyva, jie drąsiai ir labai noriai kuria!

Dar viena išskirtinė žmogaus savybė – gebėjimas mylėti. Šis gebėjimas itin svarbus, nes turi vienijančią žmones jėgą. Vėl gi: šiam gebėjimui išsiskleisti reikalingos sąlygos.. Jei vaikas auga mylimas – jis išmoksta mylėti.

Ir svarbiausias žmoniškumo bruožas – dorovė. Tai perduodami iš kartos į kartą doros, arba harmoningos sąveikos su žmonėmis, su Gamta ir Kūrėju principai. Jie prigimtiniai – net neugdomi, anksčiau ar vėliau “pabunda“ sąžinės balsu ar teisingumo pojūčiu..

Žmogui labai svarbūs ir prigimtiniai vyriško arba moteriško prado bruožai. Šiuolaikiniai žmonės taip nutolo nuo jų, taip susipainiojo kovoje už lygias teises, kad vietoje lygybės pradėjo siekti priešingos lyties savybių. O juk tos priešingos savybės turi papildyti viena kitą ir sudaryti harmoningą visumą!

Kai to nėra, moterys vyriškėja, vyrai – moteriškėja, o naujieji “socialiniai inžinieriai“ taip įsidrąsino savo “išradimuose“, kad paskelbė žmogaus lytį kaip pasenusį, sociumo įskiepytą elgesio šabloną ir siūlo lytį.. laisvai rinktis.

Kai žmogus nežino – kas jis yra, jam galima įskiepyti bet kokias, net absurdiškas idėjas.. Ir tokių idėjų išskirtiniai bruožai – jos kelia sąmyšį ir priešiškumą, skaldo žmones.
Psichologiškai sveikas žmogus natūraliai priešinasi tokioms “naujovėms“.

Mes negalime keisti savo žmogiškos prigimties. Esame gimę žmonėmis. Jei nutolstame nuo žmoniškumo – tampame nužmogėjusiomis būtybėmis, degradavusiais žmonėmis. O juk kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos tikslas – evoliucionuoti, t.y., tobulinti geriausias žmogiškas savybes.

Galime pasidžiaugti, kad nepaisant sąmonės drumstėjų, žmonėse atgimsta pirmapradės, prigimtinės žmogiškos savybės, o teisingumo pojūtis ir poreikis augti palengva žadina kilti iš iliuzijų ir sąstingio.

Visi žmonės gimsta su visomis žmoniškumo užuomazgomis ir didžiuliu dvasiniu potencialu, ir tik nuo supančios aplinkos priklauso – ar bus išvystytos šios savybės, be kurių žmogus negali būti laimingas, ir kurios gyvybiškai reikalingos sėkmingai žmogaus ir žmonijos evoliucijai.

Juk jei tikimės užauginti gerą derlių – sodiname sėklas tik į derlingą juodžemį. Jei pasodinsime sėklas į smėlį – vargiai ar ko sulauksime.. Taip ir su žmoniškumu: tik palanki aplinka gali išugdyti geriausias prigimtines žmonių savybes. O nepalanki, destruktyvi aplinka jas tegali iškreipti ir užslopinti.

Todėl ir turime kiekvienas atsakyti sau į svarbiausią klausimą gyvenime: kas yra žmogus? Atsakę į jį nelaukime, kol aplinka pasikeis, nes aplinka žmoniškumui augti ir esame mes, žmonės! Ir tik mes visi, kiekvienas iš mūsų, galime ją pakeisti.

Būkime Žmonėmis – būkime žmoniški, sugrįžkime į savo pirmapradiškumą-esmę.. Tai lengva, nes tai mūsų prigimtis, tai sugrįžimas į save-tikrąjį :)!

15 minčių apie „Žmogaus prigimtis – žmoniškumas“

  1. Klausimas ,,kas aš esu?“ pats svarbiausias gyvenime. Jeigu žmonės būtų auginami nuo gimimo teisingai, toks klausimas nekiltų išvis. O dabar visi aplink nelaimingi, net jauni žmonės. Šitą klausimą užduoda sau rimtai gal tik senatvėj kai jau vėlu jį uždavinėti. Asmeniškai aš netikiu, kad žmonės gali keistis. Kokį nutašė vaikystėj, toks per gyvenimą ir plauks. Tėvus auklėti reikia, kad mokėtų auginti vaikus. Kartais baisu žiūrėti kaip tėvai neauklėja, bet perkelia savo ydas vaikams. Taip gaunasi pasaka be galo, užburtas ratas. Aš matau tik degradaciją. Gaila vaikų. Gaila žmonių kurie taip ir nesuprato, kas jie tokie ir ką čia veikia. Belieka tikėtis stebuklo.

    Patinka

  2. Labas, Irena 🙂

    Labai džiaugiuosi, kai žmonės rašo tokius išsamius komentarus. Sutinku su viskuo, ką jūs parašėte, bet.. Mano patirtis parodė, kad yra keli realybės (faktų) pamatymo etapai: nepasitenkinimas situacija, faktų pamatymas ir – veiksmai, keičiantys realybę.

    Tai štai – daug kas sustoja ilgam ties faktų pamatymu, ir tai tampa ilgu ir kankinančiu žiūrėjimu į tai, kas nemalonu. Būtinai reikia žengti sekantį žingsnį ir pradėti keisti realybę, kitaip nieko nepasikeis ir tikrai beliks tik laukti stebuklo..

    Jei norime kažką keisti, turime tapti tuo pokyčiu – taip sakė Gandis, ir jis buvo teisus: kito būdo tiesiog nėra. Antraip – tampame degradacijos dalyviais..

    Labai dėkoju už jūsų mintis! Viskas bus gerai 🙂

    Patinka

  3. Straipsnis kelia problemą, bet jos nesprendžia. Rašoma apie kai kurias pasekmes, bet ne apie žmogaus esmę. Žmogus – kokybiškiausias gyvūnijos atstovas. Genetinė prigimtis visiems gyvūnams iš esmės vienoda. Bet ji žmogui leidžia tobulėti – savižina, saviugda, savikūra ir kt. Žmogus tobuliausias autostatas, sugebantis apsirūpinti, sukurti gerbūvį ir ugdyti palikuonis. Jo kūrybinė jėga ir vertė fantastiškame sugebėjime priimti, suvokti, perdirbti, apibendrinti ir panaudoti informaciją. Žmogaus pasaulėžiūra, pasaulėmata ir pasaulėkūra – unikalūs gebėjimai atsirado ir išsivystė per pastaruosius 2 – 3 milijonus metų. Tačiau asmeninės naudos faktorius – atskirties ir savivertės pertekliaus šaltinis – kliudo kurti gerovės visuomenę.

    Patinka

  4. Sveiki, Algirdai!

    Iš tiesų labai taiklus jūsų pastebėjimas – susireikšminimas ir savanaudiškumas trukdo kurti gerovės visuomenę, kuriančią visų labui visuomenę. Nes egoizmas griauna ir žmoniškumą, ir mūsų vienybės poreikį, supriešina žmones ir skatina susvetimėjimą.

    Todėl ir turime suprasti – kas mus vienija, kas padeda kurti harmoningą pagrindą ne tik žmonių, bet ir visos gyvybės, ir planetos gyvenimui. Šioje erdvėje mes ir dalinamės savo patirtimi, savo išvadomis iš gyvenimo, ir tai ne tik įdomu, bet ir naudinga, nes kiekvienas žmogus pamato kažką, ko gal nepamato kiti.

    Dėkui ir jums, kad dalinatės savo pamąstymais!

    Patinka

    1. Ačiū už palankų komentarą. Sovietmečiu esu parašęs knygutę “Žmogus – informacijos vartotojas“. Dabar išplėčiau ir papildžiau informatizmo koncepciją.

      Patinka

    2. Žmogaus žmoniškumas – tai tautologija, nors į ją įdedamas humanistinis turinys. Nors esu lietuvis ir katalikas, bet žaviuosi žydų tradicine ilgaamžę etika. Jos kūrėju laikomas Mozė. Dabar katalikai naudojasi 10 Dievo įsakymų. Tačiau žydai turi 613 etikos papildų. Kodėl jų neturime mes?

      Patinka

  5. Sveiki, Algirdai!

    Man labai artimas jūsų apibūdinimas, kad realybė yra objektyvi, informacija apie realybę – subjektyvi, todėl taip sunku surasti tiesą ir suprasti vieniems kitus. Atrodytų, toks paprastas teiginys, bet tam, kad tai suprastume, reikia sąmoningumo ir intuicijos, išvadų iš gyvenimo patirties, daug laiko ir gilių apmąstymų.

    Todėl, manau, mums dabar labiausiai ir trūksta būtent tiesos, t.y., objektyvios informacijos apie realybę, nes mes dabar skęstame ir dezinformacijoje, ir mele, ir įvairiose teorijose, kurios nuveda tolyn nuo mąstymo procesų ir galutinai sujaukia sveiką nuovoką. Juk aplinka, tradicijos, išorinė informacija formuoja žmonių pasaulėžiūrą, todėl mes laikome teisingu tai, ko mus išmoko nuo pat vaikystės. Ne tik žmonija, bet ir atskiros tautos dabar neturi bendrų gerą ateitį visiems kuriančių tikslų, kurie tik ir gali visus suvienyti ir aktyvuoti mūsų geriausias žmogiškas savybes.

    Ačiū jums, Algirdai! Jaukaus vakaro 🙂 !

    Patinka

    1. Pritariu jūsų nuomonei. Visuomenei dabar labiausiai reikia “geros teorijos“ arba išsamaus mokslo. Manoji Infosofija pretenduoja į tokią padėtį. Per 60 vėtymo ir mėtymo metų ieškojau Tiesos visrakčio. Manau, kad jį suradau. Monografija parašyta, bet dar neišleista. Ačiū už dėmesį. Algirdas

      Patinka

  6. Sveiki, Algirdai!

    Kaip gerai, kad yra žmonių, kurie galvoja ne tik apie savo, bet ir apie visos žmonijos gerovę – jų dėka keičiasi (gal ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet tikrai keičiasi) šis pasaulis. Todėl jiems – didelė padėka ir pagarba!

    Žmonės dabar dar vis neturi aiškaus suvokimo apie bendražmogiškas vertybes, neturi dvasinių kriterijų, kurie leistų adekvačiai vertinti realybę ir vystyti savo šviesiausias dvasines savybes visų gerovei. Juk žinome, kad aplinka formuoja žmogų – tai “mauglio“ efektas: užaugęs tarp vilkų, žmogus negrąžinamai praranda savo prigimtines žmogiškas savybes. Taip ir dabar: augdamas egoizmo, žiaurumo ir godumo aplinkoje žmogus toks ir užauga, ir jam labai pasiseka, jei bent tėvai yra geri ir dvasingi žmonės, tuomet yra šansų išsaugoti save… O pasinėrusiems į melą ir iliuzijas sugrįžimas į save-tikrąjį dažnai yra sunkus ir ilgas… Na, bet yra ir kolektyvinės sąmonės savisauga, ir nesustabdomas evoliucijos dėsnis – todėl vis daugiau žmonių bunda ir pamato realybę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų. Ir dvasingi žmonės dalinasi savo išmintimi – ir visa tai galiausiai subrandina realius pokyčius 🙂 .

    Ačiū jums 🙂 !

    Patinka

    1. Man patiko Jūsų komentaras, ypač dėl Mauglio. Dabartinė socioorganizacija neatitinka XXI a. reikmių. Reikia ją esmingai keisti. Pradžioje – susivokti kas mes esame ir kur mes einame. Švietimo sistemą reikia keisti iš esmės- atsisakyti viduramžiškos didaktikos ir ją pakeisti reikminio ugdymo sistema: pagal žmogaus genetines ir socialines vertybines reikmes. Būtina atsisakyti mistikos ir urminio mokymo, pereiti prie asmeninės savižinos, saviugdos ir savikūros. Ugdymas tada bus motyvuotas ir naudingas. Taip ugdomi sportininkai ir menininkai. Nėra negabių ugdomųjų, bet nėra jų gabumams pritaikyto ugdymo.

      Patinka

      1. Pilnai pritariu jums. Tai, kas iš mažens vaikui yra įskiepijama – lieka visam gyvenimui, ir pakeisti tai sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Tai dėsningumas – tam tikriems prigimtiniams įgūdžiams išvystyti yra gamtos nustatyti laiko rėmai, kuriuos praleidus, dominuoja tai, kas buvo tuo metu įdėta – tai ir patvirtina “mauglio“ efektas. Dabar švietimo sistema slopina svarbiausią vaiko bruožą – iniciatyvą, be kurios neįmanomas nei vaiko kūrybingumas, nei saviraiška, nei sveikas mąstymas ir sveika nuovoka. Todėl tėvams dabar reikia didelio sąmoningumo, išminties, meilės ir kuo ilgiau vaiką ugdyti namuose, kad augtų geranoriškoje ramioje aplinkoje ir matytų harmoningos šeimos pavyzdį. Na, o sistema neišvengiamai, nors sunkiai, bet keičiasi, nes žmonės – ne robotai, jiems atgrasu viskas, kas dirbtina, kas primetama, kas laužo jų dvasinę prigimtį.

        Patinka

    2. Žmonija, net mokslas, nuėjo diferenciacijos keliu. Užmiršta Aristotelio taisyklė: visuma didesnė už dalių sumą. Visuomenė suskaldyta į partijas – sunkiai susikalba ir dar daugiau sunkiau sutaria. Viduramžiais vienijo religija, dabar net tauta nepajėgia suvienyti. Mene ir žiniasklaidoje – nors ir nežmoniškai, bet tik kitoniškai. Niekas nenori matyti ir mąstyti sistemiškai bei filosofiškai.

      Patinka

      1. Algirdai, sakyčiau, kad ne nenori mąstyti sistemiškai ar filosofiškai, bet – negali. Kai žmonės nuolat veikiami nenutylančiu informaciniu srautu, jie tiesiog praranda sveiką nuovoką ir gebėjimą mąstyti – jie “mąsto“ antraštėmis, dogmomis ir laikraštinėmis “ekspertų“ ir “specialistų“ nuomonėmis. Ir tai ne kaltės ar kvailumo klausimas, o informacinės agresijos poveikio rezultatas.

        Na, o kodėl taip yra, jūs teisus: koks pagrindas (sistema), toks ir visų mūsų gyvenimas, ir tai liečia visas gyvenimo sritis, absoliučiai visas, kitaip ir būti negali. Kai kreivas pamatas – ir pastatas bus kreivas, ir jis būtinai vieną kartą sugrius, kaip mums garsiai bepasakotų pasakas apie nuogus karalius…

        Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s