Kaip išgyventi psichologinės traumos pasekmes?

Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja labai keistas požiūris į nelaimę pakliuvusį ir dėl to psichologinę traumą išgyvenantį žmogų. Jei jo ir pagailo – tai neilgam, o jei nelaimės pasekmės ilgalaikės – tai ir visai pamiršo. Negailima nelaimės ištiktam tik patarimų..

Gal todėl turime vieną iš daugybės mūsų laikų paradoksų – daug vienišų, likimo valiai paliktų žmonių – nors jie ir gyvena apsupti žmonių?.. Nors, atrodytų, turėtų būti atvirkščiai: jei gyvename tarp žmonių visuomenėje, tuomet turėtume padėti kiekvienam pakliuvusiam į bėdą? Juk esame žmonės..

Matyt, mus gerokai paveikė greito gyvenimo tempas, nes požiūris į nelaimę taip pat tapo “pagreitintas” – nesvarbu, kas žmogų ištiko – jis turi kuo greičiau būti toks, kaip buvo. O jei nepavyksta – pats kaltas. O juk traumuojančių išgyvenimų gali būti labai įvairių (liga, trauma, netektis ir t.t.) ir įveikti jų pasekmes ne visada pavyksta greitai.

Ilgalaikio psichologinės traumos poveikio priežastys gali būti dvi:

1. Žmogaus psichika neįveikė (nepakėlė) traumuojančios patirties.
2. Nebuvo reikiamo palaikymo, t.y., žmogui niekas deramai nepadėjo įveikti psichologinę traumą.

Taigi – žmogus tokioje situacijoje nėra nei kvailas, nei silpnas – tiesiog tai yra psichologiškai traumuojanti patirtis, kuri nėra įprasta gyvenimo dalis – tai kritinė, šokiruojanti patirtis.

Todėl natūralu, kad žmogus pasimeta, panikuoja ir išgyvena stiprius negatyvius jausmus. Psichologinės traumos pasekmės:

– Šokas dėl išgyvento įvykio. Griūva įsitikinimai, kad pasaulis saugi vieta, kad vyrauja teisingumas;
– Bejėgiškumo jausmas;
– Neviltis: “Kodėl būtent man taip nutiko?..”;
– Vienatvės pojūtis;
– Atsiranda apsauginiai mechanizmai, kurie grįsti baime: “Kaip gyventi, kad trauma nepasikartotų”, “Kaip apsisaugoti” ir pan.

Išgyvenantis psichologinę traumą žmogus į traumavusią situaciją žiūri siaurai, paniškai – jis negali nei pamatyti, nei planuoti susidariusių problemų sprendimo būdų, o ir apskritai galvoti apie ateitį jis nepajėgia. Visa savo esybe jis išgyvena negatyvias emocijas ir mintis. Reikia ir laiko, ir žmonių palaikymo, kad jis nurimtų, sustiprėtų ir atsigautų.

Ir štai čia labai dažnai vietoje paprastos žmoniškos šilumos ir palaikymo iš aplinkinių pasipila patarimai, kurie vietoje pagalbos pablogina ir taip nelengvą žmogaus būseną. Todėl kenčiantis žmogus pradeda vengti žmonių (kad jo papildomai neskaudintų) ir užsidaro savyje.

Kokie tie patarimai? Keisčiausias dalykas – ką bepatirtų žmogus – besiklausantis būtinai pradės pasakoti apie tai, kad jis patyrė žymiai didesnę kančią. Maža to, dažnai pradeda pasakoti apie pažįstamus, kuriems panašiai nutiko – dažnai su visomis baisiomis smulkmenomis.. Šalia pažeria daugybę patarimų, kuriuos primygtinai rekomenduoja vykdyti.

Dažnas pataria negalvoti apie traumavusį įvykį, pamiršti jį.. Bet juk tai neįmanoma – tai sunki patirtis, kurią žmogus turi pilnai išgyventi, suvokti. Todėl mintys vis sukasi, vis sugrįžta, ir neįmanoma nustatyti terminų, per kiek laiko jos “susigulės” – tai priklauso nuo daugybės dalykų.

Kiti pataria žmogui būti stipriu, daugiau pasitikėti savimi. Tačiau nei stiprybės, nei pasitikėjimo neįmanoma pripūsti lyg baliono.. Natūralu, kad sunkiu periodu žmogus jaučiasi prislėgtas, o stiprybė ir pasitikėjimas sugrįš tuomet, kai žmogus pilnai pergyvens šią bėdą – tuomet ir sprendimus atras.

Neretai aplinkiniai pataria atsiriboti nuo realybės – nueiti pas kirpėją, apsipirkti, suteikti sau džiaugsmo.. Bet juk į realybę vis vien teks sugrįžti! Ir traumuojanti patirtis niekur nedings – jos nei ignoravimu, nei pabėgimu, nei paviršutiniais veiksmais neištrinsime. Kartais tokia “terapija” suveikia priešingai: atsiranda vidiniai prieštaravimai, nes tokie veiksmai nesprendžia giluminių problemų.

Labiausiai žmogui sunkioje situacijoje reikia nuoširdaus aplinkinių palaikymo – dėmesio, supratimo ir pasiryžimo padėti. Ir suvokimo – kad sunkiems išgyvenimams reikia laiko ir kantrybės. Tik tokiu atveju jis sustiprėja ir atsigauna.

Mes esame socialios būtybės, todėl daugybė žmonių įveikia sunkumus TIK kitų žmonių pagalbos dėka. Pagalvokime – gal šiandien kažkam reikia mūsų pagalbos? Juk jei kiekvienas padės bent vienam žmogui – pasaulis bus daug geresnis :)..

Reklama

5 mintys apie „Kaip išgyventi psichologinės traumos pasekmes?“

  1. Teisingai, visuomenės susvetimėjimas ne į naudą pačiai visuomenei, tik klausimas, kada ji tai supras?

    Didelės nelaimės ar kokios netekties akivaizdoje, kvailas ar(ir) nepatyręs žmogus tampa pačiu didžiausiu savo priešu. Savo blogos praeities jokiu gyvu negalima ignoruoti ar pamiršti, juk tai yra tavo gyvenimiška patirtis. Reikia pamiršti tik savo neigiamus jausmus, ar ne taip ?

    Patinka

  2. Dar kartą labas, leksai 🙂

    Aišku, geriau to nepatirti.. Bet į nelaimę pakliuvęs žmogus pasidaro silpnas visomis prasmėmis – nes tai smūgis visomis prasmėmis. Ir atlaikyti jį su šypsena ar šaltai – tiesiog neadekvatu. Nuo neigiamų jausmų tokiu atveju neįmanoma atsiriboti – tiesiog reikia suprasti, kad jie ne šiaip sau atsirado, kad jie turi priežastį. Stipriems išgyvenimams reikia laiko, ir kad jie praeitų be pasekmių – reikia juos pilnai išjausti, išgyventi.

    Kiek laiko – tai labai priklauso nuo aplinkinių žmonių, artimiausių žmonių elgesio. Žinoma, kai aplinkiniai vietoje pagalbos ir žmoniškumo yra abejingi arba dalina neadekvačius patarimus – žmogus palūžta ir tikrai gali tapti sau priešu – užsidaro savyje, savo begalinėse neigiamuose emocijose.

    O jei yra nuoširdus palaikymas – žmogus gana greitai atsigauna ir vėl jungiasi į gyvenimą. Kaip turėtų būti tokiu atveju, yra labai geras pasakojimas: http://www.ruvi.lt/2011/11/18/du-kambariai/

    Patinka

  3. “O jei yra nuoširdus palaikymas – žmogus gana greitai atsigauna ir vėl jungiasi į gyvenimą.”
    Gryna tiesa, jis ne tik atsigauna, bet ir dar tampa stipresnis, yra pavyzdžių ir internete. Tam tikros vertybės žmogų paverčia tikru vyrumoterimi.
    Čia įkvepiantis video, daugiau motyvacija bepradedančiam sportuoti, bet tinka ir kiekvienam: youtube.com/watch?v=m8Ku_Amti0o

    Patinka

  4. Ačiū, leksai, už nuorodą! Aš atkreipiau dėmesį, kad sunkiausiu metu šalia šio jaunuolio visada buvo šeima ir draugai. Tai labai svarbu, nes be palaikymo tikrai labai sunku, o kartais ir neįmanoma atsigauti (pasveikti).

    Turėjau ir aš sunkią patirtį per avariją, kuri tikrai apvertė visą gyvenimą, bet dar didesnis šokas man buvo kai kurių draugų ir giminių reakcija.. Todėl šis straipsnelis nors ir be asmeniškumų, bet iš asmeninės patirties. Nesmerkiu tų žmonių, bet man tai buvo papildomas smūgis. Kas dar nustebino – kad gavau palaikymą iš tų žmonių, iš kurių nesitikėjau. Tai buvo didelė gyvenimo dovana :).

    Vis pagalvoju – ar būtini tokie išgyvenimai, ar jie praturtina? Manau, kad nei reikalingi, nei praturtina – jie palieka randus, kurių joks laikas neišlygina, ir žmogus pasikeičia visam laikui. Gal ir neįmanoma visų nemalonumų gyvenime išvengti, bet labai daug tų nemalonumų mums dirbtinai prikuria sistema, mums primetamas gyvenimo būdas.

    Aš manau, kad natūralus evoliucijos kelias turėtų būti džiaugsmingas, kupinas kūrybinio polėkio, bendradarbiavimo džiaugsmo ir bendrų tikslų siekio. Tuomet negatyvumui tiesiog nėra priežasties 🙂

    Ačiū, leksai :)!

    Patinka

  5. Atgalinis pranešimas: Įveikti depresiją.. – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s