Tikėjimas

Kartą gyveno du broliai. Vienas tikėjo Dievu, kitas – žmonėmis.

Nusprendė jie atrasti Tiesą ir išsiaiškinti – kieno tikėjimas yra tikras. Vienas tvirtino, kad Tiesa – iš Dievo, kitas – kad iš žmonių.

Pirmasis brolis pasirinko ilgą, sunkų kelią į kalną. Keliaudamas jis patyrė ir šaltį, ir badą.. Ir kartais jam atrodė, kad jau apima neviltis..

Bet jis galvojo tik apie savo tikslą – Tiesą ir kopė vis aukščiau ir toliau.

Antrasis brolis pasiliko tarp žmonių. Jis uoliai ieškojo Tiesos, laikydamasis jų patarimų. Tačiau kuo daugiau jų klausė, tuo absurdiškesni tie patarimai jam atrodė, nes labai jau dažnai jie prieštaraudavo vienas kitam..

Iš gausybės žmonių dalinamų patarimų jis taip ir nesuprato – kame Tiesa. Ir ne tik nesuprato, bet net Tiesos prošvaistės nepamatė ir.. galutinai susipainiojo.

Po daugybės metų paieškų, išvargęs ir nusivylęs, jis sugrįžo namo, kur sutiko iš savo kelionių sugrįžusį brolį ir papasakojo jam apie savo atradimus.

Pirmasis brolis išklausė ir taip pat papasakojo savo įspūdžius:

– Ir aš daug pamačiau ir patyriau savo kelionėje. Ir aš neatradau Tiesos.. Aš supratau, kad visos jos atskleisti neįmanoma – ji susidėlioja iš patirties fragmentų ir nuolat plečiasi. Bet aš atradau tai, ko būdamas tarp žmonių niekada nebūčiau atradęs: aš pajutau savo širdies siekį, kuris man visada buvo kelrodė žvaigždė, todėl mano kelias tyras ir šviesus, neaptemdytas nežabotų norų ir aistrų.

Moralė: tikėjimas tikėjimui nelygu.. Tikėjimas žemais dalykais tempia žmogų žemyn, o tikėjimas didingais dalykais – išaukština.

Visiems šviesaus ir ramaus savaitgalio! 🙂

Reklama