Senieji Mokymai apie pinigus

Sutikite – šiandien vis sunkiau apibrėžti sąvoką “darbas“, nes ne atliekamas darbas tapo vertybe, o pinigai. Mūsų dienų paradoksas – dirbantis, bet negalintis iš savo uždarbio išgyventi žmogus. Vis dažniau pašiepiamas sąžiningai dirbantis ir liaupsinamas kombinatorius-pinigų “darytojas“.

Kodėl taip yra? Be jokios abejonės, tai finansinės sistemos, kurioje visi gyvename, įtaka. Pinigai tapo ne priemone, bet tikslu. Ir nors vis dažniau pradedame tapatinti žmogų su preke – už kiek save parduodi, tokia tavo vertė.. Bet mes neturime pamiršti, kad esame Žmonės!

Mes labai atitrūkę (atitraukti?) nuo savo žmoniškumo, savo dvasinės prigimties. Indų Vedos teigia, kad geriausios žmogaus dvasinės savybės yra pirminės, prigimtinės ir natūralios: tai tyrumas, meilė, dorovingumas, sąžiningumas, kilnumas, teisingumas, geranoriškumas.

O visos negatyvios savybės, kurias mes vadiname nuodėmėmis, yra dvasinių savybių priešingybė: tai melas, pyktis, pavydas, žiaurumas, savanaudiškumas, gobšumas, neapykanta. Visos pirminės dvasinės savybės arba jų priešingybė (nuodėmės) pasireiškia tik per mūsų veiksmus – todėl pagal juos galime atpažinti ir žmogaus dvasinę būseną, ir jo veiksmų motyvus.

Mūsų Žemėje yra trys materialios energijos rūšys, kurios valdo visus procesus ir visą gyvybę. Žmogaus veiksmai yra tokie, su kokia energija jis pasirenka (sąmoningai arba įtakotas) bendradarbiauti. Tai gali paaiškinti – kodėl mes elgiamės vienaip ar kitaip ir kodėl visi esame tokie skirtingi.

Pažvelkime į kiekvieną iš šių energijų – jas indų Vedos vadina gunomis (guna sanskr. – savybė, ypatybė, bruožas; pirminės, esminės savybės) – ir kaip jos veikia mūsų požiūrį į pinigus, į darbinę veiklą.

Pirmoji, žemiausioji ir tamsiausioji energija – tamoguna, arba inercija ir ydos. Kitaip dar vadinama neišmanymo jėga, nesugebėjimo skirti, kas teisinga, o kas – ne, kurios veikiamas žmogus į klausimą “kaip uždirbti pinigus?“ dažniausiai atsako: “nežinau“, “kiekvienam savaip sekasi“, “nesvarbu, kaip, svarbu – gauti“ ir pan.

Jų veikla paprastai susijusi su:
– kenkimu žmonėms ir gyvoms esybėms (vagystės, plėšimai, žudymas, apgaulė ir pan.)
– kenkimu savo kūnui (savo organų pardavimas, itin kenksmingas sveikatai darbas ir pan.)
– troškimu lengvai praturtėti (azartiniai žaidimai, finansinės machinacijos, sukčiavimas ir pan.)
– veikla, kuri įtraukia žmones į nuopolį (įvairių kvaišalų pardavimas, azartinių žaidimų organizavimas, prostitucija ir pan.)

Sekanti energija, aukštesnė ir aktyvesnė – radžoguna – arba aistra, prabangos ir šlovės troškimas, egoizmas. Į klausimą apie darbą ir pinigus tokie žmonės paprastai atsako: “reikia daug ir sunkiai dirbti“, “tik proto ir sumanumo dėka“, “reikia turėti ryšių“ ir pan.

Jų veikla gali būti labai plati – nuo įvairiausių amatininkų, prekybininkų, tarnautojų iki vadovo pareigų. Juos vienija bendras bruožas: pinigai jiems – priemonė įsigyti materialių daiktų, pramogų kuriuos jie tapatina su laime.

Ir aukščiausia materialumo energija – satvaguna – ramybė, darna, dora, išmintis.. Į klausimą apie pinigus jos veikiami žmonės atsako: “pinigai ateina, jei atlieki žmonėms naudingą darbą“. Būtent taip jie suvokia savo veiklos esmę, ir darbai jiems sekasi lengvai, be didesnės įtampos.

Išoriškai satvagunos veikiamų žmonių veikla gali būti tokia pati, kaip ir veikiamų radžogunos energijos. Tačiau jų veiklos motyvas skiriasi kardinaliai – savo darbą jie suvokia kaip nuoširdžią tarnystę žmonėms ir žino, kad pinigų bus, jei jie sąžiningai, gerai atliks savo darbą.

Galime sutikti su šiais Vedų apibūdinimais, galime – ne, bet akivaizdu viena: šiandieninėje visuomenėje sėkmingu laikomas tas, kuris apgavo, pergudravo, nudžiovė, “padarė“.., kuris turi daug pinigų ir daiktų, nes jie ir yra jo gyvenimo tikslas. Ir tik jie suteikia jam vertę.

Bet ar galime tai pavadinti sėkme? O koks jis žmogus?.. Ar geras jis vyras? Gera žmona? Ar moka sekti pasakas vaikams? Medį pasodinti? Nusiminusį paguosti? Ar geras jis draugas? Ar rūpestingas sūnus, duktė? Ar žmoniškas, ar geras jis žmogus?..