Kai valdžios atstovai savo veiklos ataskaitose vardina savo pasiekimus, susidaro dvejopas įspūdis: kad jie kalba apie kažkokią nežinomą mums paralelinę realybę, arba kad mes klausomės archyvinių įrašų iš nelabai tolimos praeities partinių suvažiavimų.
Kalbų schema vienoda: truputis patriotizmo, truputis negatyvių reiškinių paminėjimo, daug neesminės informacijos (dėl apimties, turbūt), savo veiklos sureikšminimas, pompastika apie tautą ir nuostabų jos rytojų..
Neaišku, kam reikalingi tokie šabloniniai kalbėjimai, nes kol yra blogai gyvenančių, kenčiančių žmonių – tokios kalbos yra tiesiog veidmainystė. Jei būtų geri veiklos rezultatai, apie juos pasakoti žmonėms nereikėtų – visi tai pamatytų ir pajustų.
O atmetus visas tuščias kalbas, mūsų “civilizuotame“ pasaulyje vis dar yra:
– skurdas, nepriteklius, benamiai – net vadinamose turtingose šalyse;
– nedarbas ir emigracija;
– išnaudojimas ir smurtas;
– įtampa dėl rytojaus nežinomybės;
– didėjanti mokesčių našta;
– valdžios veiksmų baimė;
– korupcija;
– ekonominės ir konstitucinės krizės, karai;
– nepagydomos ligos, alkoholizmas, narkomanija ir t.t..
Ir ar žino, ar bent susimąsto žmonės, kurių rankose valdžia – ko iš tiesų nori žmogus? Ir kaip turėtų gyventi tauta, kad visi jos nariai jaustųsi laimingi ir būtų sveiki? Ir kad tokį gyvenimą jie gali sukurti savo tautai – tereikia geros valios?
Pasirodo, žmonės nori paprastų, įgyvendinamų dalykų:
– Taikos visame pasaulyje;
– Laisvės: visada turėti teisę rinktis;
– Visada būti savimi;
– Turėti bendrus tikslus: šeimos, valstybės, žmonijos;
– Dirbti mėgiamą darbą ir tiek, kad liktų pakankamai laiko šeimai, pomėgiams, savirealizacijai, visuomeninei veiklai;
– Kad gyvenimo kokybė nebūtų tiesiogiai priklausoma nuo uždarbio, kuris turi būti pakankamas oriam gyvenimui ir būtiniems poreikiams;
– Turėti galimybę atostogauti, laisvai keliauti, lankyti draugus ir gimines kitose šalyse;
– Naudoti tausojančias ekologiją technologijas;
– Laisvai pasirinkti gyvenimo vietą;
– Gyventi ne pagal primetamus šablonus, o pagal bendražmogiškus moralės ir vienybės principus;
– Turėti mokyklas, kuriose dirba talentingi ir mylintys vaikus mokytojai, kurie ugdo vaikus kūrybingai ir atskleidžia kiekvieno gabumus.
– Žinoti, kad sunegalavus gaus reikalingą pagalbą;
– Valgyti maistą ir švarų vandenį, kurie suteiks energiją ir sveikatą;
– Gyventi pasaulyje, kur jūs ir jūsų vaikai sveiki, laimingi, saugūs..
Valdžia nėra vien mokesčių surinkėja – tai tautos išlaikomi žmonės, kurie turėtų sukurti žmonėms sąlygas, kuriose jie jaustųsi reikalingi, orūs ir laimingi. Tam reikalingas ne tik glaudus bendradarbiavimas su tauta, bet ir konkretūs, sistemingi, apčiuopiami žingsniai link visų gerovės ir, žinoma, atsakomybė.
O kai dirbama – turi būti ir rezultatas. Jei rezultato nėra – reiškia, valdžia nesupranta, ko reikia žmonėms normaliam gyvenimui, arba “pamiršo“ savo įsipareigojimą – atstovauti jų interesus ir dirbti visų labui.
Yra toks posakis: jei laiminga tauta – gerbiama ir valdžia :). Gerbiama už rezultatus, o ne už kalbas.
ruvi 
Tai jau taip- valdžia keičiasi, prižada visko, bet nieko nesikeičia. Dar niekas nedirbo žmonėms, visi užsiėmę savo reikaliukais. Ar įmanoma ką pakeisti? Vargu. Gal kai liks tik valdžia ir nebus ką išnaudoti, tada pagalvos. Gal.
PatinkaPatinka
Pamiršo įsipareigojimą? O priesaika? Ne nu degradacija totali. Mano močiutė pasakytų: svieto pabaiga.
PatinkaPatinka
Visi tik kalba, kalba kaip viskas blogai, bet nieko nesikeičia. Kartais atrodo, kad gyvenam kažkokiam apverstam pasaulyje. Jau dauguma gyvena gerokai prispausti, bet pakeisti kažką neturi jokių galių. Ko norim tai visi žinom, bet kaip įgyvendint? Valdžia tai man kaip ufonautai. Ką jie visi veikia, jei viskas tik blogėja? Pagyventų taip, kaip jie mums užtaisė, tai gal prašviesėtų kažkas? Nu dabar sako kad nei 2 milijonų nėra ir vis dar išvažiuoja žmonės. Nebeliks greit Lietuvėlės, pamatysit. O ką daryti, tai su tokia politika tik į prarają. Labai gaila, tiek vilčių visi turėjom. Amen.
PatinkaPatinka
Labas rytas 🙂
Iš tiesų prasti reikalai. Bet tai, kad žmonės jau tai ne tik suprato, bet ir vis dažniau susiduria savo gyvenime – ir yra pokyčių variklis. Vis daugiau kruopščiai slepiamų blogybių iškyla į paviršių, darosi neįmanomi visokie slapti, tyliai ir skubiai priimti sprendimai – o tai taip pat griūties ženklas. Nes visi blogi darbai daromi slapta, o vis didėjantis viešumas, negalėjimas nuslėpti – akivaizdus griūties ženklas.
Sunkus periodas, bet būtinas, kad dauguma pamatytų ir pajustų – ko turime atsisakyti ir kaip turime gyventi. Savotiškas pamatinių vertybių išgryninimo metas, lemiamas šviesos ir tamsos priešpriešos metas.
Dauguma tai mato ir jaučia savo gyvenime, kiti dar miega, nes įsitikinę, kad jei jiems dar gerai – reiškia, visiems gerai, o kam blogai – nevykėliai, patys kalti. Bet.. būtent geri ir sąžiningi žmonės pirmiausiai pajunta šitos korupcinės sistemos spaudimą. Joje – savo taisyklės, kur nereikalingi nei sąžiningumas, nei kūrybingumas, o žmonės – tik nuolat apgaudinėjama ir išnaudojama priemonė.
Todėl taip ir gyvename: supriešinti, pažeminti, verčiami gyventi pagal primetamas taisykles. “Joo“ – todėl nieko ir nesikeičia besikeičiant valdžioms, kad ir nesiruošė nieko keisti.. Pažiūrėkite atidžiai: valdžioje tie patys žmonės, tik pasikeičia vietomis – tai kokių gerų rezultatų galime tikėtis?
Venta – melas šios sistemos pagrindas, todėl ir priesaikos netikros. Ne tik jūsų močiutė pasibaisėtų, bet ir visi mūsų protėviai..
Judai, turime išlikti, juk už mūsų – mūsų vaikai. Sunku, bet ir tamsa ne visagalė. Ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žmonės jau nenori ir negali gyventi tokioje finansinėje ir moralinėje priespaudoje. Pakilsim iš tų pelenų, būtinai! Kai kažkas baigiasi, būtinai prasideda kažkas naujo.
Visiems šviesos, meilės, gerosios vilties! 🙂
PatinkaPatinka
Nebūčiau toks optimistas. Nieko gero nematau, viskas tik blogėja. Ar bus ką atstatinėt, va kame klausimas.
PatinkaPatinka
Labas rytas!
Jei panagrinėsime sistemą, kurioje gyvena ir gyveno žmonija, pastebėsime, kad sistema niekada neveikė visų žmonių labui, o tik tam tikrų grupių interesams. Žmonija eina išgryninimo, šios sistemos keitimo (iš negatyvios, agresyvios – į pozityvią ir humanišką) keliu.
Tai ilgas ir sunkus kelias, ir tie pasikeitimai vyksta tuomet, kai dauguma aiškiai pamato išnaudojančios mažumos poveikio (išnaudojimo) priemones ir pradeda reikalauti jas panaikinti. Taip palengva buvo naikinamos agresyvios poveikio priemonės (vergystė, baudžiava..)ir keičiamos į paslėptas poveikio priemones (mokesčių ir prievolių sistema).
Tačiau žmonės jau ir jas mato ir pradeda aktyviai priešintis ir reikalauti savo prigimtinių teisių realizacijos. Iš esmės mums dabar parduodama ir “leidžiama“ arba liepiama susimokėti už tai, kas mums visiems priklauso kaip prigimtinės teisės – laisvė, saviraiška, teisė rinktis ir t.t..
Pagalvokite apie tai, tuomet daug kas darosi aiškiau. Vergvaldys niekada savanoriškai neatsisakys vergų, juk jis turi poveikio priemones išlaikyti vergą vergu.. Ir veiksmingiausias būdas priversti jį atsisakyti tų priemonių – parodyti jam, kad žmonės žino, kad yra išnaudojami ir taikiu būdu reikalauti savo prigimtinių teisių. Todėl visas pasaulis ir reikalauja pokyčių, ir jie būtinai bus. Vergvaldžiai – ne dievai, ir negali pakeisti evoliucijos krypties.
Tikrai bus ką atstatyti, ir visi darysime tai su džiaugsmu visų labui :).
PatinkaPatinka