Harmoningas bendravimas

Žmogaus gyvenimas – tarsi persipynusi priežasčių-pasekmių virtinė. Kiekvienas mūsų žodis, mintis ir veiksmas turi pasekmes. Tai, kas praėjo – pasilieka (pasekmė), o tai kas bus, yra jau dabar (priežastis). Ypač svarbu tai suprasti bendraujant su žmonėmis.

Nepriklausomai nuo to – pozityviai ar negatyviai elgsimės su žmonėmis, bet savo veiksmų pasekmes anksčiau ar vėliau išgyvensime pilnai ir asmeniškai. Todėl kartais verta atidžiau pažvelgti į savo bendravimą ir pagalvoti: ar siekiame harmonijos? O gal tiesiog laukiame, kad kiti elgsis taip, kaip mes norime?..

Bendravime taip pat veikia dėsnis: ką pasėsi, tą ir pjausi. Ir kaip neišaugs iš agurko sėklos obelis, taip ir bendravime – elgdamiesi blogai, negalime tikėtis gerų santykių. Todėl kaltinti kitus dėl bendravimo problemų – tiesus kelias į konfliktus, verčiau pasitikrinti – ar patys elgiamės pozityviai.

Pirmiausia – nepamirškime, kad aplinkinius žeidžia pikti žodžiai, todėl jie ilgiau juos prisimena. Paradoksalu, bet kartais apkalbos sudaro draugiškos atmosferos iliuziją, nors iš tikrųjų jos tik didina įtarumą ir nepasitikėjimą.

Juk dažnas vėliau pagalvos: jei šis žmogus taip kalba apie kitus, tai už nugaros gali ir mane apkalbėti. Todėl jei negalime pasakyti nieko gero apie žmogų – geriau patylėkime. Kalbėkime apie žmonės visada taip, lyg jie girdėtų – tai atpratina nuo įpročio apkalbinėti.

Bet kokios negatyvios kalbos apie žmones nieko neišsprendžia, o tik didina negatyvumą. Ypač turėtume būti atidūs, kai emocijų paveikti kalbame apie savo artimus žmones: emocijos nurims, o ištartus žodžius kiti žmonės gali prisiminti ilgai.

Svarbus draugystės ir meilės pagrindas – besąlygiškumas: kai nelaukiame atsako, nesitikime atlygio, nemanipuliuojame. Jei bendraujame kažko tikėdamiesi – santykiai anksčiau ar vėliau tampa konfliktiški. Todėl dažniau kalbėkime apie savo lūkesčius.

Juk dažniausiai santykiai išyra būtent dėl to, kad žmonės nepateisina vienas kito lūkesčių. Kartais žmogus net nežino, ko iš jo tikisi. Turime išmokti pasikalbėti apie tai, ko laukiame iš artimo žmogaus, o kartais ir kažko paprašyti – juk žmonės neskaito minčių.

Ir būtinai tesėkime savo pažadus ir laikykimės duoto žodžio! Žadėkime tik tai, ką tikrai galime įvykdyti – tai stiprina pasitikėjimą ir atsakingumą. Na, o žodžio nesilaikymas, ypač dažnai pasikartojantis – ardo ne tik pasitikėjimą, bet ir pačius santykius.

Ar mokame išklausyti kitus? Sutikite, kad bendraudami daugiausiai kalbame apie save, savo problemas, pertraukinėjame.., o ką kalba kitas žmogus – klausomės neatidžiai. Bet juk taip pat, kaip ir mes, jis tikisi išklausymo ir supratimo.

Būkime ne tik atidūs pašnekovai, bet ir išgirskime tai, ką apie mus sako artimi žmonės. Kas, jei ne draugas pastebės “šaukštą deguto“ – juk iš šalies jis matomas geriau.. O ir savo trūkumus mes “slepiame“ pirmiausiai nuo savęs..

O kaip su pagalba? Tikrasis draugiškumas išreiškiamas būtent pagalba bėdoje. Apie tai yra posakis: į šventę draugai kviečiami, o nelaimėje turi ateiti patys.. Būtent sunkią akimirką parodomos tikros žmonių savybės.

Mūsų laikais santykiai dažnai tokie veidmainiški, kad nelaimės atveju neretai pasirenkama “netrukdyti“ bėdos ištiktam draugui. Ir nors tai jau daug kam atrodo “normalu“, tačiau toks “netrukdymas“ prilygsta išdavystei – nelaimės sugniuždytas žmogus retai prašo pagalbos, ir kas, jei ne draugai, turi būti šalia?..

Labai svarbus bendravime gebėjimas atsiprašyti. Jei jaučiame, kad įskaudinome žmogų – atsiprašykime. Mes galime jaustis teisūs, tačiau jei tas teisumas įžeidžia kitą žmogų – reiškia, kažką darome neteisingai. Neatidėliokime – geriau ir lengviau atsiprašyti nedelsiant. Atsiprašę užveriame kelią didesniam konfliktui.

Ir dar: harmoningam bendravimui labai svarbios.. smulkmenos. Čia nėra nesvarbių dalykų: mažiausia smulkmena gali ir pagerinti, ir pabloginti santykius. Galime atrodyti išoriškai mandagūs ir šypsotis, tačiau jei nesame nuoširdūs – žmonės tai jaučia.

Būkime geranoriški ir dovanokime vieni kitiems šypsenas, padėką, palaikymą, dėmesį, apkabinimus, supratimą, mielas staigmenas.. Didelis gėris susideda iš mažų, kasdieninių, dovanojamų su meile gerų veiksmų, minčių ir žodžių :)..

8 mintys apie „Harmoningas bendravimas“

  1. Gražu paskaityti, bet ar realu? Aš nemačiau harmoningai bendraujančių žmonių, man čia kaip graži iliuzija ,,o kaip galėtų būti“. Misija neįmanoma, bet pasvajot galim :)).

    Patinka

  2. Bet pabandyti juk galima, bent jau kelis punktus iš viso sąrašo. Ir, esu, tikras, rezultatai pasimatys 🙂 Pradėti reikia nuo savęs 🙂

    Patinka

  3. Kol nepamatysiu tokių žmonių, aš negaliu patikėti. Kam bandyt, jei gali pasiūsti kuo toliau su visu ,,gerumu“? Na nežinau, bet mano aplinkoj taip niekas nebendrauja ir kodėl aš turėčiau kažkam pataikauti? Čia kažkokie a lia iš šventų raštų pamokymai, tipo “davė per žandą -atsuk ir kitą“. Aš šito nesuprantu ir nesiruošiu bandyti. O jūs bandykite, treniruokite savo žandus. :)))

    Patinka

  4. 🙂 🙂 ką pasėsi, tą ir pjausi. O Jūs, Audrone, norite iš pradžių pjauti, o tik paskui pasėti 🙂
    Ir Jūs gerumą klaidingai suprantate kaip pataikavimą bei išsišiepimą taip, kad net žandai skaudėtų 🙂

    Patinka

  5. Sveiki 🙂

    Audrone, jei jūs nesutikote harmoningai bendraujančių žmonių, tai tikrai nereiškia, kad jų nėra. Tokie žmonės ir nėra matomi, nes jie nerėkia, nesipuikuoja, netraukia savo santykių parodai. Jie tiesiog laimingai gyvena.. 🙂

    Klaidinga gerumą susieti su silpnumu ar nuolankumu. Geras žmogus yra stiprus, nes žino, kad elgiasi teisingai. Gerumas yra didelė jėga.

    O išnaudojami yra – ir tai yra labai blogai – nepasitikintys savimi, dvasiškai silpni žmones. Išnaudoja kitus, kaip bebūtų keista – taip pat dvasiškai silpni žmonės, kurie nemoka harmoningai bendrauti, todėl naudoja spaudimą arba manipuliacijas..

    Jei jūs renkatės jėgos poziciją bendravime, kartu renkatės ir visas tokio bendravimo pasekmes.

    Bendravime yra dvi pusės, ir kiekvienas žmogus gali pasirinkti – kaip jis bendraus. Todėl nereikia laukti, kol visi aplink pasidarys geri.. Elkitės pozityviai, ir žmonės pradės reaguoti pozityviai 🙂 .

    Pritariu oposumui, kiekvienas turi pradėti nuo savęs. Tikra tiesa: ką pasėsi, tą ir pjausi. Tik dažniausiai matome tik tai, ką pjauname, nesusimąstydami apie tai, ką sėjame.

    Visiems geros dienos! 🙂

    Patinka

  6. Atgalinis pranešimas: Apie bendravimo etapus – ruvi

Parašykite komentarą