Gerbkime, pirmiausiai – gerbkime vaikus!

Vaikų gynimo dienos minėjimas – ne pramoga, o priminimas suaugusiems gerbti vaikų teises. Tai teisė į gyvenimą; teisė į ugdymą, fizinį ir dvasinį lavinimą bei išsilavinimą; laisvė turėti savo nuomonę; teisė į socialinį aprūpinimą ir sveikatos apsaugą; teisė į poilsį ir laisvalaikį; lygybę nepriklausomai nuo tautybės, socialinės padėties ir religinių įsitikinimų; apsaugą nuo fizinio bei psichologinio smurto ir t.t..

Vaikai turi tokias pačias teises, kaip ir suaugę. Jie – tokie patys žmonės kaip ir suaugę, tik dar maži, todėl yra globojamų ir saugomų pozicijoje. Deja, iki šiol vaikų teisės dažnai pažeidžiamos. Jiems netaikomos tokios pat teisės, kaip suaugusiems, o elgiamasi su jais kartais pasibaisėtinai: nuo melo, falšo ir manipuliacijų – iki psichologinio spaudimo ir net smurto.

Dėl to vaikų gyvenimas gali tapti visišku beteisiškumu – juk suaugusiems dėl jų “viršesnės“ pozicijos “viskas galima“! Smurtas ir prievarta prieš vaikus – baisus nusikaltimas prieš pačią žmoniją. Tie, kas už tai atsakingi, jokiomis aplinkybėmis negali turėti jokio pasiteisinimo – toks elgesys nežmoniškas ir niekingas. Paradoksalu, bet vaikus pirmiausiai turime saugoti nuo tų, kurie atsakingi už juos, nuo.. suaugusiųjų.

Suaugęs žmogus vaikui – elgesio etalonas, net jei jis ir netikęs ar net blogas. Todėl kartais pakanka ir vieno karto, kai tėvai ar kiti svarbūs vaikui žmonės elgiasi netinkamai – ir jau didžiulė tikimybė, kad vaikas tai anksčiau ar vėliau pakartos. Suaugusiųjų pasaulis – vaiko būsimo elgesio ir gyvenimo būdo mokykla.

Vaikai pasitiki suaugusiais, jiems reikalingi suaugusieji – kaip globėjai, mokytojai ir vyresnieji draugai. Vaikai dar negali analizuoti gyvenimo situacijų ir numatyti savo veiksmų pasekmių, jie dar neturi žinių, patirties, pasaulėžiūros – visa tai padeda ugdyti suaugusieji, ir pirmiausiai – savo asmeniniu pavyzdžiu.

Todėl – gerbkime vaikus ir rodykime jiems deramą pavyzdį. Nuoširdžiai rūpindamiesi vaikais, mes rūpinamės visų mūsų ateitimi. Vaikai visuomet yra tokie, kokie yra suaugę, kokia visuomenė, kurioje jie auga, nes vaikai atkartoja suaugusių žmonių elgesį. Kaltinti vaikus tuo, kad jie blogi – reiškia vengti atsakomybės už suaugusiųjų poveikį arba neveiklumą.

Pažiūrėkime sąžiningai į savo gyvenimą – visi mylime savo vaikus, bet ar deramą pavyzdį rodome, ar gerbiame juos, ar pakankamai skiriame jiems laiko, ar esame nuoširdūs su jais?.. Vaikai turi augti žinodami, kad jų gyvenimas yra saugus ir laimingas – tik tuomet jie išskleis savo unikalumą, kūrybingumą ir geriausias savo savybes.

Kuo daugiau šeimų gyvena sutarime ir harmonijoje, kuo stipriau jos susietos bendrais tikslais ir moralinėmis vertybėmis, tuo humaniškesnė visa visuomenė. Būtent požiūris į vaikus yra visuomenės moralumo rodiklis ir būtina sąlyga kurti humanišką visuomenę.

Todėl pirmiausiai – gerbkime vaikus!