Kepame naminę duoną

Visais laikais duona buvo pagrindinis maistas. Tačiau mūsų protėviai valgė kitokią duoną, nei šiuolaikiniai žmonės. Jie valgė vadinamą gyvą duonelę, kuri buvo kepama, naudojant natūralų raugą ir buvo laikomasi visų tešlos auginimo ir duonos gaminimo tradicijų.

Esminiai šiuolaikinės ir mūsų protėvių gaminamos duonos skirtumai – šiuolaikinė gaminama pramoniniu būdu ir į ją dedamos mielės bei cheminiai priedai, kurie palengvina duonos gaminimą ir garantuoja patrauklią jos išvaizdą.

Matyt, mielių naudojimą paskatino būtent pramoninis duonos kepimas. O 1960 metais genetikai išrado karščiui atsparias mieles, kurios nesuyra kaitinant (tai garantuoja reikiamą gaminio “apimtį“). Tačiau pakliuvusios į organizmą, jos sukelia rūgimo procesus bei sudaro patogeninę terpę, kurioje dauginasi virusai, mikrobai ir bakterijos.

Taigi, esminis naminės duonos skirtumas būtent tame, kad ji kepama su natūraliu raugu, be mielių. Tokia duona lengvai įsisavinama, turi visas reikalingas organizmui aminorūgštis, angliavandenius, vitaminus ir ląstelieną.

Bemielė duona teigiamai veikia visus organizmo procesus ir stiprina imuninę sistemą. Jos maistinė ir biologinė vertė didžiulė – štai tokia duona ir buvo pagrindinis mūsų protėvių maistas. Ne veltui sakydavo, kad galima buvo būti gyvu vien duona ir vandeniu.

Naminę duoną kepu jau antrus metus, ji iš tiesų ypatinga, ir tikrai tampa pagrindiniu mėgiamu šeimos maistu. O nuostabų kepamos duonos kvapą sunku nupasakoti.. Todėl nebandžiusiems jos kepti siūlau pabandyti – pagaminti ją labai lengva, užtruksite tik keliolika minučių: tiek laiko reikia užmaišyti tešlą, o visa kita atliks orkaitė 🙂 .

Iš kur paimti duonos raugą? Jo galite paprašyti iš kepančių duoną draugų arba lengvai pasigaminti patys. Duonos raugui reikės: 150 ml vandens, 1 arb.š. cukraus, 4 šaukštų kefyro, 200 g kvietinių miltų. Viską gerai išmaišome, uždengiame ir paliekame parai.

Sekančią dieną įdedame dar 2 šaukštus miltų ir išmaišę bei uždengę paliekame dar parai. Trečią parą pastebėsite, kad pasikeitė raugo konsistencija – reiškia, jis tinkamas duonos tešlai.

Yra dar vienas raugo pagaminimo būdas iš kvietinių miltų ir vandens:

– 100 g miltų išmaišome su 100 g vandens ir pastatome parai į šiltą vietą;
– Į gautą masę pridedame dar 100 g miltų ir 100 g vandens, išmaišome ir pastatome į šiltą vietą 2 paroms;
– Pridedame dar 100 g miltų ir 100 g vandens ir pastatome 3 paroms į šiltą vietą.
– Paruoštas raugas turi būti purus, porėtas, su specifiniu kvapu.

Kuris iš jų geresnis – nežinau, nes pati raugą gavau iš draugų, ir per dvejus metus nė karto raugas nebuvo prarūgęs, ir visada atidėdavau kitam kepimui, todėl jis gyvuoja iki šiol 🙂 . Bandykite tą, kuris jums atrodo paprastesnis ar tinkamesnis.

Kai turime raugą, galime užmaišyti duonelės tešlą. Naminės duonos receptas:

1 stiklinė kviečių sėlenų;
1 stiklinė linų sėmenų;
1 stiklinė avižų dribsnių;
1 stiklinė saulėgrąžų;
1 stiklinė rupių ruginių miltų;
1-2 šaukštai druskos (pagal skonį);
100 g cukraus;
1 kg kvietinių miltų;
maždaug 1,5 litro nevirinto vandens;
duonos raugas.

Priminsiu, kad saulėgrąžos ir linų sėmenys – nebūtini priedai. Bet grūdų sėlenas ir dribsnius mes dedame visada – su jais duona puresnė. Galima nedėti rupių miltų – tuomet duona bus šviesi. Rupių miltų geriau nepadauginti, nes duona nepakils, bus kieta. Mes kartais dedame trijų grūdų arba avižų sėlenas, ir visada sėlėnų dedame porą stiklinių – kad duona būtų puresnė.

Paruošimas: imame didesnį indą, maždaug 5 litrų talpos (kad tešla turėtų vietos kilti) ir supilame visus birius produktus, pamaišome šaukštu. Paskui palengva pilame vandenį ir maišome tešlą – ji turi būti šiek tiek tirštesnė už raugą, maždaug tirštos grietinės konsistencijos. Jei maišote šaukštu, maišysis sunkokai, geriau tai daryti mediniu šaukštu. Galiausiai pridedame raugą ir dar kartelį viską gerai išmaišome.

Tešla paruošta. Pridengiame ją ir statome į šiltesnę vietą (6-12 valandų), kad pakiltų. Jei šilta, pakyla greičiau.

Kai tešla pakyla, atidedame iš jos maždaug 6-8 šaukštus į atskirą indelį – tai bus raugas sekančiam duonos kepimui. Jį statome pridengę į šaldytuvą, bet ne ilgiau kaip 2 savaitėms, nes suges.

Ištepame kepimo formą aliejumi (ji turi būti didelė, nes kepama duonelė dar truputį pakils), galime pabarstyti ją rupiais miltais ir – supilame tešlą. Statome į orkaitę. Kepimo temperatūra 180 laipsnių, kaitinama iš viršaus ir apačios.

Kepimo laikas – 90 minučių, bet mes dar pridedame 20 minučių (visos orkaitės skirtingai kepa). Duona iškepusi, kai viršus gražiai patamsėja (bet nesudega!). Atsargiai išimame dar šiltą ir pridengiame rankšluosčiu.

Draugė paskaičiavo, kad naminės duonos savikaina su kepimu elektrinėje orkaitėje – apie 8 litus (gaunasi didelis kepalas per visą orkaitę). Jei nereikia tokio didelio kepalo – dėkite perpus mažiau ingridientų.

Priedus galite dėti pagal savo skonį, nedėkite, jei kas nors nepatinka, o duonelės viršų prieš kepdami galite pabarstyti kmynais arba sezamo sėklomis. Eksperimentuokite – juk visais laikais kiekvienų namų duonelė buvo kažkuo ypatinga.. Skanaus! 😀

O kepančius savo naminę duoną kviečiu pasidalinti savo receptu, patirtimi ir atradimais – labai lauksiu! 🙂

29 mintys apie „Kepame naminę duoną“

  1. Aš pirmas 20 min. kepu 220 temperatūroj, o paskui ant 180. Kepu 100 minučių. Dar kartais kepu saldžią baltą duoną ir pridedu džiovintų vaisių. Vaikams :)).

    Patinka

  2. Sveikos 🙂

    Kornelija, pati ieškojau raugo recepto, nes jei jis yra, tai turi būti ir būdas – kaip jį pasigaminti 🙂 . Dabar jau nebaisu, jei ir pamiršiu raugą atidėti iš tešlos 😉 ..

    Vita, dėkui, pasidalinote – gal ir įdomu būtų paragauti tos saldžios duonos. Gerai, kad žmones eksperimentuoja, ir svarbiausia – atranda tai, kas jiems tinka ir sveika. Dėl orkaitės – taip, ir aš gavau receptą, kur buvo kepimo temperatūra 220, bet mūsų duonai ji netiko – matyt, orkaitės ypatumai. Bandžiau daug kartų, ir priėjau štai tokį temperatūros optimumą. Iš tiesų – reikia bandyti ir nenusiminti, jei kartais nepasiseka. Visiems sakau, kad stebėtų – kaip atrodo kepama duona.

    Laima, ne visada gaunasi vienoda. Kartais puri, kartais drėgna. Kiek žinau, anksčiau duoną kepdavo tam tikromis dienomis, ilgesniam laikui. Juk tešla gyva, daug subtilybių.. Girdėjau įvairių pasakojimų-kuriozų su naminės duonos kepimu – ir apie tai, kaip duona neiškildavo, jei žmogus ją`su bloga nuotaika užmaišydavo 🙂 . Ir aš pastebėjau, kad geriau ir su gera nuotaika maišyti, ir dar svarbu – kad pakankamai tešla iškiltų.

    Labai jums AČIŪ! Dėkoju ir už laiškus šia tema į asmeninį paštą – pabandysiu kepti pagal Aušros receptą bemieles bandeles ir jei pavyks – būtinai juo pasidalinsiu :). Dar kartą – DĖKUI!! 🙂

    Patinka

  3. Vida, priedų galima ir nedėti, bet sėlenas reikia dėti būtinai. Aš dedu daugiau nei stiklinę, tai tikrai sveika – puiki organizmą valanti natūrali priemonė.

    Ir kitokių grūdų sėlenas, ir dribsnius kitokių grūdų galite pasirinkti. Juk jei pažiūrėsite – visi šie priedai iš tiesų naudingi sveikatai – kam jų atsisakyti? Nebent kažko nemėgstate, tai ir nedėkite 🙂 . Aš, pavyzdžiui, nemėgstu kmynų, todėl mano recepte jų nėra.

    Beje, pastebėjau, kad ši duonelė labai ilgai nepelija – tiesiog sudžiūva.

    Labanakt 🙂

    Patinka

  4. Sveiki 🙂

    Raugas ir mielės – ne tas pats. Paieškokite apie tai informacijos – tikrai atrasite. Straipsnelyje apie tai trumpai užsiminiau.

    Jei kepate naminę duoną, pastebite skirtumus nuo parduotuvinės mielinės duonos – naminė taip greitai nepelija (nebent jei tik sudrėks), greitai nesudžiūva, o ir skonis bei standumas jos kitoks. Naminė duona todėl ir vadinama bemiele, nes joje nėra mielių.

    Raugas – organiškai tinkamas žmogui produktas, turintis sveiką mikroflorą, raugo gaminimas atitinka žmogaus virškinimo procesus – kai cukrus virsta pieno rūgštimi, todėl yra lengvai įsisavinamas.

    Raugas gaminamas iš rūgpienio (arba vandens), miltų ir cukraus, o štai mieles galima gaminti iš daug ko organiško ir cukraus, jos skiriasi ir ilgesniu pagaminimo laiku. Nes perrūgęs raugas yra netinkamas duonai kepti. Skiriasi ir kvapas, ir sudėtis.

    Mielių rūgimas gamina etanolį (alkoholį) ir angliarūgštę. Be to, modifikuotos mielės (karščiui atsparios), kurios plačiai naudojamos pramonėje, patekusios į organizmą sudaro patogenines kolonijas veistis grybeliams ir bakterijoms. Tokios mielės naudojamos tik tam, kad gaminys turėtų garantuotą prekinę išvaizdą.

    Nes, turbūt, pastebėjote, kad naminės duonos gamybos procesas ne visada vienodas – duona gaunasi skirtinga – kartais daugiau iškyla, kartais mažiau. Tai va pramonininkai dėl to ir naudoja modifikuotas mieles, kad apsidraustų nuo tokių svyravimų.

    Juk duonos pramonė – viena iš jauniausių ir atsirado tuomet, kai buvo atrastos mielės. Iki to duona buvo kepama namuose arba nedidelėse kepyklėlėse.

    Dabar tikrai yra informacijos apie tai, tyrimų išvadų, dokumentinių filmų. Kai suvokiame skirtumą tarp raugo ir mielių, tada ir suprantame tikrą naminės duonos vertingumą :).

    Patinka

  5. Didelis aciu! kaip tik jau kuri laika rezgu minti issikepti namine duona, bet raugo vis neturiu ir neturiu is kur gauti, tad jusu straipsniukas man labai pravers 🙂
    mieliu stengiames nenaudoti (liko tik toj pirktinej duonoj musu racione), kurios nelabai megstu (tai retai ir valgau), bet be galo megstu namine duona! 🙂 kiek pati zinau, mieles – tiesus kelias i disbakterioze. ir is tiesu, pastebejau, kad kai tik pavalgau kokios duonos su mielemis – is karto pradeda burbuliuoti viduriai ir pusti, o tai tikrai ne sveikatos pozymis. bet sita galima pastebeti tik kuri laika nevartojant tam tikro produkto – tada pavartojus labai stipriai pasijaucia.
    aciu dar karta!

    Patinka

  6. Labas, Rita 🙂

    Kaip ir jūs, aš visada labai mėgau naminę duoną. Ir man tai atrodė kažkoks mistinis sudėtingas veiksmas, kad vis nesiryždavau pradėti.. Atrodė – reikia kažkokių ypatingų miltų, ypatingų duonkubilių ar specialios krosnies :)..

    Bet, pasirodo, viskas daug paprasčiau :). Kaimynas atnešė paragauti naminės duonos, tada ir pagalvojau – jei vyriškis gali, tai negi aš nesugebėsiu ;)?..

    Ir, žinoma, pagrindinis motyvas buvo sveikata, nes jau žinojau apie tas karščiui atsparias pramonines mieles, ir tokios duonos taip pat beveik nevalgiau. Taip, tai tiesa, ką jūs parašėte apie mieles.

    O va kai pradėjome naminę duoną valgyti – ji tikrai pasidarė pagrindiniu maistu. Skanumynas neišpasakytas :), o ir sveika, ir jokio viršsvorio. Aš jau daug kam padalinau savo duonelės raugo, ir tik vėliau sužinojau, kad jį galima lengvai pasigaminti.

    Svarbiausia – išmokti duoną kepti, kaip ir kiekvieną kepinį. Kai kuriems pavyksta iš karto, kai kuriems ne iš karto, bet dažniausiai nepavyksta tiems, kas nesilaiko recepto – todėl pirmiausia geriau išmokti pagal receptą, o paskui jau eksperimentuoti su priedais :). Dar svarbu nustatyti kepimo temperatūrą ir laiką – nes ne visos orkaitės vienodai kaitina.

    Rita, linkiu skanios naminės duonelės! Jei yra noras kepti savo duoną – tikrai gausis :).

    Patinka

  7. nus, zinokit, kaip aciu uz raugo recepta! superine duona gavosi (dariau pagal paprastesni recepta), tokia skani! net vyras, kuris visas tas dienas snairai ziurejo i ta rauga, paragaves didziai nusistebejo ir pasake, parduotuvines duonos net ner ka lygint su sita namine duona 🙂

    Patinka

  8. Labas, Rita :)!

    Kaip smagu!! Labai džiaugiuosi :).

    Pirmus mėnesius ir mes negalėjome atsivalgyti – kaip skanu :).. Dabar jau eina treti metai, jau pripratome, ir skirtumą pajuntu tik tada, kai svečiuose pavaišina pirktine duona – kaip sakote: NĖRA KĄ LYGINTI :)!

    Gražios dienos :)!

    Patinka

  9. Sveiki.iskilo klausimelis del raugo. Kai iskepi pirmaja duonele ir atsidedi tos teslos,vadinamo raugo. Ar ji taip pat reik pamaitinti t.y. Deti miltu i ji ar tiesiog laikyti ji ir jau kai nori kepti duona sudeti ji i tesla? Beje duonele superine gavosi . Aciu labai uz recepta

    Patinka

  10. Labas, Erika 🙂

    Džiaugiuosi, kad viskas gerai gavosi :). Ne, atidėto raugo maitinti miltais jau nereikia – jį reikia dėti tiesiai į tešlą, kai kepsite duoną sekantį kartą. Bet laikyti jo ilgiau kaip dvi savaites negalima – prarūgs. Tokiu atveju reikės pasigaminti raugą iš naujo.

    Tai tiek. Viskas labai paprasta 🙂

    Patinka

  11. Sveiki, As namine duonyte kepu jau 3 metus,rauga buvau gavusi is vienos moteriskes ji su namim pasidalino raugu ir dave savo receptuka kepu labai nuostabia duonyte, bet viena diena mano uzraugta duonyte kazko nepakilo tai pasilikau be duonos ir be raugo , tai va pradejau jieskoti receptuko kaip paciai be vargo ir nesudetingai uzsiauginti rauga.Perskaiciau daug receptu bet ne vienas man nepatiko nes daugiauisa visur reikia naudoti keliu rusiu miltus ir vyksta ilgas rauginimo budas:-) Kazkaip netycia suradau jusu puslapi ir dar su irasyta video likau labai suzaveta ir nieko nelaukdama nusipirkau kefyro ir usirauginau rauga aciu jums uz jo receptuka tikrai labai paprastas ir pigus ir greitas budas.Tai va rauga usiauginau jusu duonos receptuka panaudojau savo ir zinot super skani duonyte gavosi. Taip kad dalinuosi savo receptu

    Patinka

  12. Mano duonytes receptas su Jusu raugu
    Jums reikes
    1 kg kvietiniu auksciausios rusies miltu
    2-3 arbatiniai sauksteliai druskos
    1 stikline cukraus ( as dedu puse stiklines cukraus nes man nepatinka saldi duona)
    kmynu dedu is akies na sakykim 1 arbatinis saukstelis
    dedu luptas saulegrazas 2 valgomus saukstus ( bet nebutinai cia kam patinka)
    viska sita sumaisau, tada ismetau su sauksteliu jusu uzauginta rauga.
    tada imu 1 litra kambario temperaturos vandens po truputi pilu ir uzmaisau tesla, ziurekit tik neperpilkit vandens tesla turi gautis gietines tirstumo.Tada dedu tesla i silta vieta ir laikau 12 val ,po to kai tesla jau gatava atsidedu raugo 5 saukstus kitam kepimui, o likusia tesla sudedu i duonai skirtas bliekutes isteptas aliejum ir dedu i orkaite 190 laipsniu, kepimo laikas 1,20 min , isemus gatava duonyte apslaktau virsu su saltu vandeniu kad pluta butu minkstesne, Skanaus

    Patinka

  13. Labas, Karina 🙂

    Kaip smagu, kad pasidalinote savo kepamos duonytės receptu – AČIŪ!

    Ir aš jau trečius metus kepu naminę duoną, ir raugo dar nebuvau praradus. Bet vis kirbėjo mintis – o kas, jei pamiršiu atidėti ar suges? Todėl apsidžiaugiau, internete radusi raugo receptus. Dabar jau ramu :), nors jau nemažai draugų “užkrėčiau“ duonos kepimu, turėčiau iš ko paimti.

    Planuoju pabandyti kepti namines bandeles su raugu, be mielių, buvau ir receptą radusi. Jei pavyks – būtinai pasidalinsiu.

    Dar kartą – dėkui, Karina! 🙂

    Patinka

  14. As kepeja tai nekokia, bet rauga uzsirauginau. Dabar sumaisiau visus ingridientus ir palikau kilti 6-12 valandu. Bet tai kokio dydzio turi buti forma, nes teshlos atrodo tikrai labai daug… Dviejose formose kepti. Ji dar iskils orkaiteje ? Bijau kad per krastus neiskeliautu viskas.

    Patinka

  15. Labas, Rasa 🙂

    Žinoma, galite ir dviejuose formose kepti. Orkaitėje labai smarkiai neiškils, tik truputį, todėl tešlai reikia palikti tik kokių porą centimetrų kepimo formoje.

    Skanios duonelės, Rasa! 🙂

    Patinka

  16. super duonyte gavosi, tik tiek kad reikejo man tu 20 minuciu, per anksti as ja istraukiau. tai apacioje susokusi gavosi, per suvalgem pasigardziuodami. Dabar vel kepsiu, tik perpus maziau. 🙂 Aciu ACIu ACIU uz recepteli :)!!!

    Patinka

  17. Labas, Rasa 🙂

    Kaip smagu skaityti jūsų įspūdžius! Dėkui, kad pasidalinote :).

    Dar pridursiu, kad duoną išmoksta kepti tik tas, kas turi kantrybės, nes ją reikia “prisijaukinti“. Ji iš tiesų yra gyva ir gyvena tuose namuose, kur yra vertinama ir mėgiama :). Tai ne mistika..

    Prisipažinsiu, kad ne iš pirmo karto man gavosi.. Ir sušokusi, kaip ir jūs rašote, buvo, ir sudegusi.. Ir dar neišmokusi kepti pagal receptą gi bandžiau jį “tobulinti“.. 🙂

    Bet aš taip norėjau išmokti ją kepti, kad vis bandžiau ir bandžiau. Supratau, kad iš pradžių reikia išmokti kepti griežtai pagal receptą (išskyrus priedus, kurių kai kurių galima ir nedėti, jei nemėgstami).

    Svarbu, kad tešla nebūtų per skysta – geriau truputį tirštesnė. Dar svarbus dalykas – atrasti optimalią kepimo temperatūrą ir laiką (juk visos orkaitės kitokios). Ir, žinoma, duonytę užmaišyti su geromis mintimis :).

    Dabar jau lyg ir galiu teigti, kad perpratau duonos kepimo subtilybes, nors kaskart duonytė gaunasi vis kitokia – tai priklauso ir nuo miltų (kartais gauname kaimiškų), ir nuo dedamų priedų, ir, matyt, nuo mėnulio fazių.

    Bet ji visada skani, kartais būna išskirtinai skani, o pakartoti tokios pačios niekada neišeina :).. Tai dar kartą įrodo, kad ji gyva, su savo “charakteriu“ ir su ja reikia susidraugauti.

    Rasa, linkiu, kad jūsų kepama duonytė taip pat taptų jums ne tik sveikatos šaltiniu, bet kad jūs taip pat susidraugautumėte :). Labai Ačiū, kad pasidalinote savo patirtimi :)!

    Patinka

  18. Antras bandymas tobulas. Didziuojuos savimi. Rytoj mano sunaus 2-asis gimtadienis, tai duonele tikiu kad susilauks pagyru, juolab kad gyvenu uzsienyje ir visos duonos cia su soda arba sausomis mielemis.Visko dejau perpus maziau, gavosi labai skani su traskia plutele. Tik beda – pamirsau pasilikti raugo. Vel reikes jy uzsiauginti. Bet labai labai skanu 🙂

    Patinka

  19. Labas vakaras, Rasa!

    Kaip džiaugiuosi už jus, valiooo :)! Tikrai yra kuo džiaugtis :), juk tai ne tik skanu, bet ir sveika. Ir kaip smagu turėti savo namų duonytę..

    Sveikinimai jums ir jūsų mažyliui su antruoju gimtadieniu :)! Lai auga sveikas ir laimingas! Ir gražios gimtadienio šventės!

    Patinka

  20. Jau seniai yra žinoma,kad sėmenų į duoną dėti negalima,nes aukštoje temperatūroje iš jų išsiskiria kancerogeninės medžiagos. Negalima dėti ir medaus…O visokios kitos sėklos tinka

    Patinka

    1. Labas, Vilma 🙂

      Aš bemielę duoną kepu orkaitėje, taip įpratau, todėl apie kepimą duonkepėje nieko negaliu pasakyti. Informacijos internete lietuvių kalba apie tai neradau, bet radau filmukų rusiškai, jei nesuprantate, tai gal pagal vaizdą suprasite:

      Supratau, kad kai programuosite laiką, reikia skirti apie 4 valandas tešlos kilimui.
      Kepant orkaitėje taip pat užima mažai laiko – tik laikas tešlos užmaišymui – tai 5 minutės. Tešla kyla 5-6 valandas, paskui tereikia įdėti į orkaitę, ir visas darbas.

      Pabandykite paieškoti internete informacijos. Skanios duonelės 🙂 !

      Patinka

Parašykite komentarą