Kaip burtininkas kūrė taiką visoje planetoje

Kartą trokštantys taikos gyventojai paprašė vieno didžio burtininko, kad šis nutrauktų karus ir smurtą jų planetoje.

– Tai paprasta, – atsakė jis. – Aš sunaikinsiu visus ginklus, ir daugiau niekas negalės kariauti.

– Puiku! – apsidžiaugė žmonės.

Vienas mostelėjimas burtų lazdele – ir viskas padaryta. Tris dienas viešpatavo taika – kol norintys kariauti tuščiai ieškojo savo ginklų. O supratę, kad neteko jų negrįžtamai, jie pasigamino ietis iš jaunų medelių ir vėl pradėjo kariauti.

Kai ši liūdna žinia pasiekė burtininką, jis pasakė:

– Nesijaudinkite. Aš padarysiu taip, kad nebūtų jaunų medelių, ir daugiau niekas nekariaus.

Kelias dienas nesuradę jaunų medelių savo ietims gaminti, karingai nusiteikę žmonės pradėjo versti didžiulius medžius ir daryti iš jų kuokas mūšiams. Ir vėl burtininkas mostelėjo savo lazdele – ir nebeliko didžiųjų medžių.

Tuomet karingieji pradėjo gamintis kardus ir skydus iš metalo. Burtininkas panaikino ir metalą. Karingieji pasigamino svaidykles ir pradėjo svaidyti vieni į kitus akmenis. Teko burtininkui išnaikinti ir akmenis.

Ir tuomet jau sunerimo taikos trokštantys žmonės, o kaip gi kitaip – nėra medžių, nėra metalo ir akmens. Kaip dabar gyventi? Greitai neliks ir augmenijos, ir žmonės pražus net nekariaudami. Ne, tai netikęs problemos sprendimas. Burtininkas sutriko:

– Tiesiog neišmanau, ką dabar daryti. Aš išnaikinčiau karingus žmones, bet tai ne mano valioje.

Taikūs žmonės nusiminė. Ir štai čia netikėtai į burtininką kreipėsi vienas išmintingas vaikas:

– Aš žinau, ką reikia daryti. Tegul žmonės pajunta tokį patį skausmą, kokį jie suteikia kitiems kariaudami. O jeigu suteiks kažkam džiaugsmo, tuomet ir patys patirs džiaugsmą. Ir niekas nieko neskaudins, nes tuoj pat pajus skausmą ir bus priversti sustoti.

Visi nutilo, pakerėti vaiko lūpomis ištartų žodžių didingumo. O burtininkas nedelsiant įgyvendino jo idėją. Jis sugrąžino medžius, metalą ir akmenis. Ir net ginklus, kuriuos žmonės labai greitai perdarė į darbo įrankius.

Nuo tos dienos šioje planetoje niekas nieko neskriaudė, nes tuomet tektų pačiam kentėti skausmą. Atvirkščiai: žmonės mielai padėjo vieni kitiems, nes jiems patiko jų patiriamas džiaugsmas. Ir pradėjo visi gyventi harmonijoje ir džiaugsme…

Ar gerai jaustumėtės tokioje stebuklingoje planetoje? Bet jūs jau gyvenate tokioje planetoje. Ir čia veikia dėsnis: “kaip šauksi, taip ir atsilieps“. Tik mūsų Žemėje, skirtingai nei toje stebuklingoje, “atsiliepia“ ne iš karto.

Todėl mes galime pajusti savo veiksmų pasekmes ir šiandien, ir rytoj, ir po mėnesio ar net po dešimties metų… Kaip gaila, kad atsiliepia ne iš karto!.. Tuomet gyventume stebuklingoje Žemėje 🙂 …

(Iš R. E. Nadžemi “Šiuolaikinių alegorijų“)

Visiems taikaus ir šviesaus artėjančio savaitgalio :)!

Reklama

4 mintys apie „Kaip burtininkas kūrė taiką visoje planetoje“

  1. Puiki istorija, Ruvi!
    Aš kartais pagalvoju, ką daryčiau, jeigu turėčiau galimybę išpildyti 3 savo norus, tai vienas iš jų būtų, kad nebūtų karų ir ginklų. Bet niekad nesusimąsčiau, kad ginklus galima pasigaminti iš naujo. O berniukas šauniai sugalvojo 🙂
    Lauksime daugiau šio autoriaus alegorijų, man jos patinka 🙂

    Savaitgalį žada tamsų orą, bet, kaip sako žmonės, nebūna netinkamo oro, būna tik netinkama apranga. O aš dar pridėsiu, kad oras dar priklauso ir nuo žmogaus nuotaikos, tad šypsokimės ir džiaukimės 😉

    Patinka

  2. Sveika,Ruvi,
    Tikrai nuostabu būtų gyventi tokioje planetoje! Kad nereikėtų tvojusiam per veidą atsukti kitą skruostą, kaip mus moko tikėjimas…(Dažnas tą klaidingai supranta). Tiesiog tuoj pat taptų aišku, kad elgiesi blogai, nereiktų kartais laukti daugelio metų kol prabus sąžinė, o per daugelį metų piktai šaukiantis pagamina gausybę piktai atsiliepiančių.
    Esu naujokė, netyčia užklydusi į Tavo blogą ir, tiesa sakant, esu sužavėta radusi nuostabių minčių, istorijų. Ačiū, kad esi

    Patinka

  3. Sveiki 🙂

    Šitas autorius ir man labai patiko, praktiškai visos jo parašytos istorijos yra įdomios. Dar E. de Mello yra surinkęs gerų alegorijų. Žiūriu, jau ir aš tokių istorijų nemažai surinkau ir išverčiau. Kiekvienas renka, kas jam pasirodo įdomu. O ši istorija tiesiog nustebino tokiu paprastu sprendimu 🙂 – teisingai sako, kad vaikų reikia klausyti 😉 ..

    Oposumai, aš taip pat vieną iš trijų norų padovanočiau bendram labui – na, sunku įsivaizduoti laimingą gyvenimą, jei aplink tiek daug žmonių kenčia. Kitą – savo artimųjų labui, ir vieną sau pasilikčiau 🙂 . Ir pritariu tau, kad pozityvus nusiteikimas bet kokį orą praskaidrina 🙂 .

    Vida, smagu, kad užsukai ir palikai komentarą 🙂 . Dėkoju už gerus žodžius :)! Visi bendraminčiai čia labai laukiami 🙂 . Žinoma, smagu būtų, jei iš karto pajustume savo veiksmų pasekmes – tuomet tikrai darytume tik gera.

    O dėl to antro skruosto – taip, interpretacijų daug, galima diskutuoti.. aš tai suprantu kaip būtent suvokimą, kad jei gauni į veidą, tai jau yra pasekmė, o antro skruosto atsukimas – ne kova su pasekme, o priežasčių ieškojimas.

    Ačiū jums, gero savaitgalio! 😀

    Patinka

  4. Atgalinis pranešimas: atsisiusti muzika

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s