Mylėti reiškia dovanoti

* Jūs ne kartą girdėjote apie besąlygišką meilę. Galima valandų valandas klausytis paskaitų apie meilę, skaityti knygas, bet jei jūs nespinduliuojate meilės, kokia iš jų nauda?..

* Meilė tai ne žodžiai jūsų galvoje, tai Visatos tėkmė, per kurią jūs patys tampate meile. Tuomet jūs jaučiate ją ne tik tarpusavio santykiuose, bet ir žvelgdami aplink – kai žiūrite į medį, paukštį, gėlę… Ir jūs suprantate, kad jūs esate meilės šaltinis, ir jums gera tiesiog dalintis.

* Gebėjimas dalintis su kitais didina jūsų gebėjimą mylėti ir priimti meilę. Geri santykiai grįsti ne poreikiu, o abipusiu noru dalintis.

* Jei ieškote meilėje saugumo ir atramos iš savo partnerio, jūs tampate silpni ir stojatės į imančio poziciją. O kai jūs esate silpni, pas jus ateina negatyvios emocijos ir reikalavimai partneriui. Reikalavimai suardo meilę. Meilė yra ten, kur yra abipusis dovanojimas.

* Daugelio tarpusavio santykių problema tame, kad mes nesuteikiame mylimam žmogui galimybių kažką padaryti bendram labui ir įnešti savo indėlį į santykių vystymą. Kad meilė žydėtų, ją vystyti turi abu. Kitaip jūs sakysite: “aš viską dėl jo darau, o jis toks nedėkingas..“ ir jausitės nelaimingi.

* Bet kokiuose tarpusavio santykiuose svarbūs trys dalykai: teisingas suvokimas, teisingas matymas (pastabumas) ir teisinga išraiška.

* Teisingas suvokimas ateina tuomet, kai jūs galite pastatyti save į kito žmogaus vietą. Kai matote situaciją iš jo požiūrio taško.

* Suvokimą reikia plėsti, tuomet išmoksime matyti situaciją platesniame kontekste. Pavyzdžiui, jei žmogus suirzęs blaškosi ir kabinėjasi, jis gali būti stresinėje būsenoje, ir tai gali atsispindėti tarpusavio santykiuose. Jei matome gilesnį vaizdą, tuomet nepulsime jo kaltinti, o leisime nurimti arba išsiaiškinsime irzlumo priežastį. Tai raktas į daugelio tarpusavio nesusipratimų sprendimą.

* Žmonės dažnai sako, kad jų niekas nesupranta. O vietoje to galima būtų pasakyti, kad jie blogai save išreiškia. Jei žmogui blogai ar liūdna su savimi, tai kaip jausis su juo kitas žmogus? Mokykitės teisingai išreikšti save, priimti ir suprasti kito žmogaus saviraišką – tai suteikia santykiams gilumo.

* Žodžių tikslas – sukurti mumyse ramybę. Jei žodžiai sukūrė ramybę, jūs panaudojote juos teisingai. Jei žodžiai pastūmėja vystytis, jūs panaudojote juos teisingai. Tačiau kaip dažnai mes naudojame neturinčius prasmės, reikšmės, gilumo žodžius…

* Meilė nesensta, bet žūsta nevystoma ir nepalaikoma. Ko gero, aukščiausias mirtingumas mūsų visuomenėje – būtent meilės. Ar ne taip?..

* Visi mes pirmiausiai – dieviška kibirkštis, mes esame meilė! O tik paskui jau mes esame žmonės, vyrai ir moterys, šalies piliečiai, tam tikros religijos sekėjai ir t.t.. Tačiau mes ne tik nesilaikome šio eiliškumo gyvenime, bet ir pamirštame, kad esame dieviška kibirkštis, esame žmonės…

* Dauguma žmonių kreipiasi Į Dievą trečiuoju asmeniu – taip tiesiog saugiau – jis kažkur debesyse, kažkur… Šiek tiek sunkiau matyti Dievą šalia stovinčiame žmoguje, matyti Dievą kiekviename žmoguje ir kreiptis į jį “tu“. Dar sunkiau matyti Dievą savyje… ne, jau geriau jie palieka jį trečiame asmenyje. Ir tuo pačiu praranda ryšį su realybe, su dieviškumu, su savo aukštesniąja prigimtimi ir galimybe ją išreikšti.

* Pajuskite, kad visi jūs esate viena. Kai jūs pajuntate visos Kūrinijos vienybę, jums nereikia dėti pastangų, kad pamiltumėte kitus. Meilė – visų mūsų prigimtis, mes visi esame Meilė.

(Iš Šri Šri Ravi Šankaro paskaitų ir pokalbių)

Įkvepiantis pasveikinimas

Šri Šri Ravi Šankaras – dvasinis lyderis ir humanistas. Jo tikslas – suburti žmones į laisvą nuo smurto ir stresų pasaulinę šeimą. Induistams jis religinis bei dvasinis vadovas, kitų tikėjimų žmonėms jis skelbia visuotines bendražmogiškas vertybes. Turi Holistinės medicinos filosofijos daktaro laipsnį, 1981 metais įkūrė “Gyvenimo meno“ fondą. Tai viena didžiausių pasaulyje savanoriška švietėjiška organizacija. 1997 metais įsteigė Tarptautinę žmogiškų vertybių asociaciją (IAHV). Šis sveikinimas buvo įrašytas Naujųjų 2012 metų išvakarėse.

– Brangus Gurudži, koks tavo palinkėjimas Naujiesiems metams? Į ką mums koncentruotis, ką galime padaryti sekančiais metais?

– Padaryti pasaulį geresniu.

Mūsų tarnystė nukreipta į tai, kad padarytume pasaulį geresniu, kad padarytume visuomenę geresne.

O asmeniniame gyvenime – įsitikinimas, tvirtas tikėjimas tuo, kad viskas bus gerai, kad tik gera su jumis nutiks.

Jūs girdėjote, kad majų kalendoriuje šie metai paskutiniai.

Ir bus pasaulio pabaiga ar kažkas panašaus. Daugybė filmų apie tai pastatyta – kad greitai bus pasaulio pabaiga.

Aš sakau jums – nieko panašaus nenutiks.

Pasaulio pabaigos nebus. Gyvenimas tęsis.

Pagal vedų kalendorių ateinantys metai, pradedant nuo kovo mėnesio, vadinasi Nanda.

Nanda reiškia – laimė, tai laimės metai.

Iš pradžių ateina laimė, o po to ateis metai, kurie vadinasi Pergalė.

Pergalė. Taigi, jūs būsite laimingi ir būsite nugalėtojai, todėl nesibaiminkite.

Ir priimkite sprendimą daryti gerus darbus visuomenėje, skleisti žinią.

Jūs pamatysite, kad metų gale vis daugiau ir daugiau žmonių atsigręš į dvasingumą, atsigręš daugiau į humanizmą.

O tie, kurie užsiima terorizmu, bus įsprausti į kampą, ir žmonės, vykdantys prievartą – jų įtaka, jų jėga sumažės.

Tai įvyks, ir jūs esate šių pokyčių dalis.

Apie bundančią sąmonę

Sąmoningumo siekdavo ne tik senovės dvasiniai adeptai (lot. adeptus – pasiekęs), jo siekia ir dauguma šiuolaikinių žmonių. Kodėl? Todėl, kad budri sąmonė – vienintelė “priemonė“ matyti šį pasaulį tokį, koks jis yra. Tai reiškia matyti tiesą ir suprasti realybę teisingai, o ne taip, kaip mums sako ar rodo. Juk tiesa – ne tik žodžiai, tiesa – tai pirmiausiai pagrindinis harmonijos principas.

Mes įpratinti tikėti tuo, ką mums sako, retas tikrina informaciją ar daro savarankiškas analizes. Todėl mūsų sąmonė nustoja veikti visu pajėgumu. Tai panašu į situaciją, kai į baltą sieną žiūri daug žmonių su skirtingos spalvos akiniais. Žiūrintis pro raudonus akinių stiklus žmogus sakys, kad siena raudona, pro žalius – žalia, pro mėlynus – mėlyna, ir t. t.. Galima dėl to skirtingo matymo ir susiginčyti ar susipešti.. bet juk siena – balta.

Taip ir mūsų sąmonė dažnai aptemdoma melu ar iliuzijomis, kuriuos mes pradedame laikyti tiesa. Pažadinti savo sąmonę galime kiekvienas, tai nėra kažkoks mistinis veiksmas, tai išugdomas ir palaikomas gebėjimas, ir pirmiausia – noru pačiam atrasti tiesą (“nusiimti spalvotus akinius“). . Pirmasis pažadintos sąmonės įspūdis gali būti ryškus – lyg praregėjimas, tiesos pojūčio atgavimas. Tačiau nieko iš dangaus nenukrenta, sąmoningumas pasiekiamas pačio žmogaus veiksmais.

Kaip atpažinti bundančią sąmonę? Įvairūs dvasiniai mokymai išskiria šiuos požymius:

– Žmogus tampa ramus ir taikus, dėmesingas tam, kas vyksta, todėl elgiasi ir reaguoja adekvačiai situacijai.

– Jis tampa savo gyvenimo stebėtoju ir dalyviu; yra kūrėjas, o ne auka.

– Kai atrandama tiesa, skirtumai išnyksta kartu su būtinybe dėl jų ginčytis ar kovoti. Nuomonė išsakoma ramiai, gerbiama kito nuomonė.

– Gyvenimo ritmas sulėtėja, nes žmogus gerai supranta savo poreikius ir pasirenka daryti tai, kas reikalinga. Todėl skubėjimas ir blaškymasis išnyksta savaime, tačiau prireikus žmogus mobilizuojasi ir viską atlieka sklandžiai.

– Dingsta nuovargis ir laiko viskam pakanka: neskubama, bet viskas padaroma laiku.

– Žmogus pradeda matyti gyvenimo ženklus ir pasikliauna savo intuicija, todėl esant reikalui lengvai keičia numatytą veiksmų scenarijų.

– Tampa atviras pokyčiams ir galimybėms, randa reikiamą informaciją.

– Žmogus pasidaro atidus kūno poreikiams, todėl atsisako visko, kas kenkia sveikatai. Dėl to sveikata gerėja.

– Keičiasi santykiai su žmonėmis – jie pagrįsti besąlygiška meile, supratingumu, pasitikėjimu, bendradarbiavimu.

– Žmogus nesibaimina vienatvės akimirkų. Jei anksčiau buvo būtinas fonas – radijas, televizorius, tai dabar jaukesnė tyla, įsiklausymas į save, gamtos garsai.

– Atsiranda vienybės pojūtis – su žmonėmis, Gamta, Visata, Kūrėju.

– Ateina pojūtis: “kaip viskas paprasta!“, o su juo ir tyras gyvenimo džiaugsmas.

– Mažėja negatyvių emocijų, dingsta baimės ir abejonės.

Taigi, išoriniame gyvenime nieko nepasikeičia, bet keičiasi pats žmogus, jo suvokimas. Budri sąmonė dovanoja neįkainojamą vertybę – ne tik matyti tiesą, bet ir neapgaudinėti savęs ir kitų. Ir, žinoma, remiantis tiesos pojūčiu kurti savo gyvenimą, kartu harmonizuojant mūsų visų realybę. Kuo daugiau bundančių ir sąmoningų žmonių, tuo didesni geri pokyčiai 🙂 ..