Kaip entuziazmas virsta abejone

Gyvename visuomenėje ir savo mintimis, žodžiais ir poelgiais veikiame vienas kitą. Ar pastebėjote, kad mes labai lengvai dalinamės abejonėmis ir negatyviais lūkesčiais, o palaikymu ir geranoriškumu – sunkiau? Retas džiaugiasi svetimais pasiekimais.. Kodėl negatyvumas plinta taip lengvai? Todėl, kad labai daug jo skleidžiama, ir žmonės nuolat laukia kažko blogo ir dar blogesnio – tai tapo mūsų dienų visuomeninė matrica.

Tokioje aplinkoje labai greitai iš kūrėjų daromės abejojančiais ir nepasitikinčiais savimi. Todėl ir sakoma, kad neskubėtume savo sumanymais dalintis su aplinkiniais, nes kūrybinė energija yra palaikoma pozityvumu ir tikėjimu savo jėgomis. Įdomiausia tai, kad kartais net artimiausi žmonės savo neapgalvotai mestomis pastabomis gali sustabdyti bet kokį entuziazmą. Apie tai labai taikliai rašė Og Mandino savo “Sėkmės universitetuose“:

“… Kodėl dauguma žmonių leidžia pražūti svajonėms? Svarbiausia priežastis, mano manymu, – neigiamas ir ciniškas aplinkinių požiūris. Dažniausiai tie žmonės – ne mūsų priešai, bet draugai ar net šeimos nariai. Su priešais vienaip ar kitaip susitvarkome, o mūsų draugai, ypač skeptiškai nusiteikusieji, nuolat griauna svajones ciniška šypsena arba nuolatine neigiamos vibracijos srove.

…Tarkim, žmogus džiaugiasi galimybe gauti naują darbą, tikisi daugiau uždirbti, prasmingiau dirbti, priimti asmeninį iššūkį. Jo širdis plaka smarkiau nuo naujų vilčių. Ir štai vieną vakarą, sutikęs kaimyną, jis pasidalija džiaugsmu. O kaimynas šypsodamasis sako: “ Tau nepavyks“ ir pateikia ilgą kliūčių, priežasčių ir problemų sąrašą, dėl ko yra geriau nieko nekeisti, nes nieko iš to nebus.

Nespėjus susivokti, entuziazmas sumažėja beveik iki nulio. Žmogus grįžta namo kaip sumuštas. Visas pasiryžimas ir pasitikėjimas dingsta. Jis klausinėja savęs, mąsto apie priežastis, dėl kurių gali nepasisekti, bet jau ne apie tas, dėl kurių pasisektų. Taip žmogus pasiduoda kaimyno, kuris gal neturi svajonių, skeptiškumui ir neigimui, jo entuziazmas išblėsta…

Arba jauna moteris nusprendžia išmokti megzti. Paima knygą, virbalus, siūlus ir pradeda mokytis paprasčiausių dalykų. Svajoja apie ryškias raštuotas pirštines ir drabužius. Grįžta vyras ir ima postringauti apie tai, kad šis užsiėmimas labai sudėtingas, kad reikia daug metų mokytis, jei nori ką nors nusimegzti. Ir, apskritai, kad daug moterų pradėjo ir metė šias pamokas. Jis globėjiškai nusišypso ir ištaria: “ Vargšele, tu to niekada neišmoksi“. Dar jam nespėjus išeiti iš kambario, ji jau labiau tiki vyro žodžiais nei savo apsisprendimu.

…Lengviausias dalykas – rasti žmogų, galintį pasakyti, ko nesugebate padaryti, ir linksma veido išraiška nurodyti, kad viskas, kas nauja ir drąsu, yra pasmerkta nesėkmei. Neklausykite jų! Tai dažniausiai bus žmogus, kuris pats nieko nedrįsta bandyti, todėl jam ramiau, kai aplink mato tokius pat žmones. Kad ir kokią svajonę turite, patikėkite ja ir išdrįskite įgyvendinti.

Neleiskite svainiui, kaimynui, vyro žvejybos draugui ar vaikinui iš šalia esančios įstaigos atimti jūsų pasitikėjimo savimi, nes tik jis padeda pasiekti tikslą. Neleiskite gulinėjančiam ant sofos ar kas vakarą žiūrinčiam televizorių žmogui aiškinti jums apie gyvenimo beprasmiškumą. Jei turite giliai savyje nors kibirkštėlę svajonės – dėkokite už ją Dievui ir veikite. Niekam neleiskite jos užgesinti…“

Labai gyvenimiškos ir daugeliui nuo vaikystės pažįstamos situacijos, tiesa? Kaip ir suprantama, kodėl taip žmonės elgiasi, tačiau keista, kad toks elgesys gali žaibiškai gerą idėją ir entuziazmą paversti abejone, o kartais ir visai užbraukti. Manau, taip vyksta dėl to, kad mes sukurti būti bendruomeniškais ir mums reikalingas aplinkui esančių žmonių palaikymas ir padrąsinimas.

O ką jūs apie tai manote?

Reklama

D.Čopra apie sveikatą ir jaunystę

* Žmogaus kūnas – nuostabiu būdu organizuota energijų, informacijos ir proto sąveika – pastoviai kintanti, gebanti transformuotis ir atsinaujinti.

* Kūnas ir protas taip susiję ir persipynę, kad pokyčiai viename iš jų akimirksniu paveikia ir kitą. Kiekvieną mintį, emociją ir jausmą nervų sistema transformuoja į cheminius impulsus, kurie veikia kūno fiziologiją. Keisdami savo mąstymo būdą, mes galime keisti ir kūno būseną, o taip pat stabdyti senėjimą.

* Chronologinis, biologinis ir psichologinis žmogaus amžius – skirtingi dalykai. Chronologinis amžius – tai žmogaus amžius metais; biologinis amžius – rodiklis, kaip funkcionuoja kūno fiziologinės sistemos; psichologinis amžius – subjektyvus žmogaus amžiaus pojūtis. Biologinį amžių žmogus gali valdyti.

* Lūkesčiai ir konkrečios pastangos apsprendžia rezultatą: jei jūs tikite, kad su amžiumi žmogus silpsta ir serga, ir nededate jokių pastangų išsaugoti sveikatą, tai jūs tikrai pradėsite anksti senti. O jei jūs įsitikinęs, kad amžius ir žmogaus sveikata neturi nieko bendra, ir dėsite pastangas palaikyti gerą formą, tai išliksite jaunatviškas ir sveikas.

* Kai žmonijos kolektyvinė sąmonė turės aiškų suvokimą, kad tobulėdami fiziškai ir vystydami savo dvasingumą mes galime būti biologiškai jauni, tai tokia patirtis pradės plisti masiškai.

* Įsitikinimas – ne kas kita, kaip interpretacija, kurią mes įpratome laikyti teisinga. Mūsų įsitikinimai apie sveikatą ir senatvę kuria mūsų biologinį amžių. Pakeitę savo suvokimą apie kūną ir senėjimo procesus, mes galime pakeisti savo biologinį amžių.

* Ramus suvokimas – tai normali proto reakcija, kurią reikia išsiugdyti. Šiuolaikinis žmogus įprato beveik į visas gyvenimo situacijas reaguoti emocingai, tokiu būdu sukeldamas organizmui stresą. Blaškymasis, skubėjimas ir kova taip pat kuria įtampą ir išsekina kūną ir dvasią.

* Turime derinti savo biologinius ritmus su gamtos ritmais – laiku gultis ir keltis, valgyti, dirbti ir ilsėtis. Jei nesilaikome gyvenimo ritmo, atsiranda nuovargis, psichinės įtampos, nemiga ir kiti sveikatos sutrikimai. Esame gamtos dalis: susiderinę su jos ritmais, tampame sveikesni ir aktyvesni.

* Žiemos ir vasaros ritmai skiriasi. Žiemą turime anksčiau gultis miegoti, kūno termoreguliacijai valgyti daugiau šilto maisto ir gerti šiltus gėrimus. Vasarą gulamės miegoti vėliau, geriame daugiau vandens, valgome vietinius daržoves ir vaisius, lengvai virškinamą maistą, ir ilgiau būname gryname ore. Vasarą visus būtinus vitaminus ir mikroelementus gauname su maistu, o žiemą, ypač ligos atveju, galime naudoti vitaminų kompleksus piliulėmis.

* Reguliarūs fiziniai pratimai, grynas oras ir vandens procedūros – neatsiejami sveikatos palydovai.

* Maistas labai svarbus sveikatos palaikymui. Kiekviena maisto molekulė tampa struktūrine mūsų kūno dalimi, ji taip pat panaudojama energijos sukūrimui. Todėl posakis – mes tampame tuo, ką mes valgome – geriausiai atspindi maisto svarbą mūsų gyvenime.

* Yra maisto produktai, kurie sendina, kiti – atnaujina kūną. Sendina sunkiai virškinamas, nešviežias, daug kartų apdorotas, su cheminiais priedais maistas. Atnaujina ir teikia energiją švieži vaisiai ir daržovės bei jų sultys, riešutai ir grūdai, šviežiai pagamintas, įvairus (subalansuotas) maistas, valgomas su saiku.

* Toksinų sankaupos kūne pagreitina senėjimą ir sudaro terpę ligoms. Toksinų šaltiniai: tabakas, alkoholis, cheminiai priedai maiste, vaistai, ilgai laikomi fermentuoti maisto produktai ir rūkyta mėsa, aplinkos užterštumas ir stresas.

* Jaunystė – ne amžius, o būsena: tai kūno lengvumas, sąmonės lankstumas, kūrybingumas ir pozityvumas.

* Kūnas – molekulių laukas. Kaskart, kai vyksta minties judėjimas, vyksta ir kūno molekulių judėjimas. Pozityvios ir įkvėpiančios mintys kuria sveikas ir jaunas molekules – taip vyksta psichologinis poveikis mūsų biologiniam kūnui.

* Mylėkite.. Meilė – gyvenimo esmė. Meilė įkvėpia, suteikia jėgų ir saugumo jausmą, atjaunina, suvienija ir įveikia visas baimes..

(parinko ruvi.lt)

Visiems sveikatos ir gražaus artėjančio savaitgalio!! 😀

Sveikata ir ilgaamžiškumas (tęsinys)

Tai kodėl gi šiuolaikinis žmogus taip greitai “susidėvi“ ir serga? Viena iš priežasčių – taip svarbaus saiko ir lygsvaros nebuvimas mityboje, fiziniame krūvyje, darbe, emocijose, poilsyje – beveik visose gyvenimo srityse. Socialinė ir techninė mūsų civilizacijos aplinka sujaukia mūsų mąstymą, todėl vienos gyvenimo, o ir kūno funkcijos pertempiamos, kitos dėl dėmesio stokos nusilpsta, todėl gimsta sekinantis disbalansas.

Šiuolaikinis žmogus paskęsta savo siekiamybėse, todėl vieniems darbams jėgų užtenka, kitus pusiaukelėje meta. Tikslų ir įsipareigojimų daug, o laiko ir galimybių jiems įgyvendinti dažnai nepakanka. Dažniausiai būna taip: trumpalaikiams darbams valios užtenka, o pastoviam režimui – trūksta. Nemažai tikslų primeta išoriniai šablonai, todėl žmogus turi išvystyti sugebėjimą atskirti, kas jam iš tiesų yra svarbu.

Tas pat liečia ir sveikatą: kol žmogus sveikas, jo galimos ligos nejaudina ir jis mažai rūpinasi savo sveikata. Tačiau kai suserga, jam sunku patikėti tuo, kad kol buvo sveikas, savo gyvenimo būdu galėjo sukurti sąlygas ligai atsirasti. Dėl neteisingo gyvenimo ritmo ir inercijos dauguma šiuolaikinių žmonių jaučia chronišką nuovargį, todėl dažniausiai renkasi tai, kas paprasčiau: pavalgyti, pagulėti, pažiūrėti televizorių..

Dėl chroniško nuovargio, kuris nurodo organizmo išsekimą, pradedame sirgti įvairiomis ligomis ir anksčiau senti. Žmogaus gyvenime turi būti tam tikras ritmas ir režimas, kuris leidžia visoms organizmo sistemoms atsistatyti ir dirbti optimaliai. Tai ne tik prailgina gyvenimą, bet ir išsaugo aktyvumą, veiklumą ir žvalumą. Retas šiuolaikinis žmogus laikosi disciplinos ir nuolat rūpinasi savo sveikata. Pažiūrėkime, kaip tai veikia mūsų sveikatą, nuo kurios, žinoma, priklauso ir ilgaamžiškumas.

Pradėkime nuo mitybos – dietologai tvirtina, kad žmonės mūsų laikais valgo per daug (apie maisto kokybę nesiplėsiu, apie tai jau žino daugelis). Jei persivalgymas tęsiasi ilgai, tai organizmo kompensaciniai mechanizmai nesugeba pašalinti pertekliaus, ir jis kaupiasi lašinių pavidalu. Lašiniai – neturintys jokios funkcijos audiniai, jie apsunkina viso organizmo darbą – tai tas pats, kas nuolat nešioti su savimi papildomą svorį, kuris kartais būna tikrai didelis..

Dėl tokios padidintos apkrovos visas organizmas greičiau susidėvi ir sensta, žmogus sunkiau įveikia įvairias ligas, traumas ir operacijas. Nei fizinis krūvis, nei sportas nepadės, jei žmogus nuolat persivalgo. Maistas neturi būti vienu svarbiausiu gyvenimo tikslu, dėl kurio žmogus mokosi, dirba ir tobulėja. Pakanka pažiūrėti, į ką pavirto šventės ir susitikimai su draugais – tai tikri apsivalgymo ir pasigėrimo ritualai. Poilsį retas įsivaizduoja be alkoholio, nors daugelis žino apie statistiką, kuri byloja, kad žalingi įpročiai trumpina gyvenimą 15-17 metų.

Šiuolaikiniai žmonės mėgsta pasigirti esantys darboholikais, nors medicininiai tyrimai seniai įrodė, kad persidirbimas ir darbas be poilsio yra kenksmingi žmogui dėl persitempimo. Be to, toks darbas yra neproduktyvus – pailsėjęs žmogus tą patį darbą padaro geriau ir greičiau, nei pavargęs. Net pats sunkiausias fizinis darbas neišsekina organizmo, jei jis vykdomas pakaitomis su pilnaverčiu poilsiu. Sveikas pailsėjęs žmogus natūraliai jaučia poreikį užsiimti naudinga veikla. Beje, besaikis poilsis (jei taip galima pavadinti), sukelia liūdesį ir tinginystę..

Pilnavertis poilsis pirmiausiai yra miegas, kuris atlieka kelias funkcijas: organizmas atsipalaiduoja ir turi galimybę atgaminti per dieną sunaudotus energetinius resursus, be to, per miego laiką smegenys apdoroja per dieną gautą informaciją. Taip atstatomas organizmo balansas, o jei nepakankamai miegame naktį, įtampa kaupiasi ir darbingumas mažėja, o nuovargis tampa chronišku. Todėl gultis reikia iki 23 val. – valanda miego iki 24 valandos pakeičia dviejų valandų rytinį miegą. Jei laikomės šio režimo, miego paprastai pakanka 6-8 valandų.

Taip pat turime nepamiršti fizinio ir protinio aktyvumo – jei dirbame protinį darbą, užsiimkime ir fizine veikla, o jei fizinį – neapleiskime protinės veiklos. Tai leidžia būti kūrybingais, žvaliais ir aktyviais. Na, pagalvokime, kiek juda sėdimą darbą dirbantis žmogus – nueina iki automobilio ar iki visuomeninio transporto stotelės ir kelis kartus per dieną pasilenkia, audamasis batus.. Taip pat ir dirbantys fizinį darbą žmonės turėtų prisiminti, kad televizoriaus žiūrėjimas nėra protinė veikla.. Ir vieniems, ir kitiems naudingi fiziniai pratimai, grūdinimasis ir buvimas gryname ore.

Dar vienas svarbus sveikatos ir ilgaamžiškumo faktorius yra psichinė žmogaus būklė. Niekas taip nesekina, kaip nesibaigiančios emocinės dramos, persisotinimas ir egoistinis gyvenimo būdas. Jei žmogus laikosi savo sukurtos gyvenimo sistemos disciplinos, turi mėgiamą veiklą ir dvasiškai tobulėja, tuomet jo psichinė būklė yra gera, nes mūsų fizinė sveikata ir psichinė būklė yra tampriai susijusios. Tobulėjančio žmogaus vidinis pasaulis teikia gyvenimo džiaugsmą..

Jei rūpinsimės savo sveikata ir gyvenimo ritmu, tuomet gyvensime ilgą ir įdomų gyvenimą. Sveikata yra pirmoji laimės ir sėkmės sąlyga. Visi sugalvoti šablonai apie trumpą jaunystę ir sunkią ligotą senatvę tėra mitai. Žmogus, kaip visa šioje Žemėje, vystosi, evoliucionuoja – tai patvirtina vis didėjantys jaunesnių kartų sugebėjimai. Vis daugiau sutinkama žmonių su sensityviomis savybėmis, aukštesniu intelektu ir sugebėjimu valdyti savo būsenas: fizinę bei psichinę sveikatą.

Kitaip tariant, dabar vyksta perėjimas iš žmogaus protaujančio būsenos į žmogų dvasingą, tai nauja ir daugeliui keista būsena.. Žmonės, kurie dar laikosi senųjų mąstymo šablonų, nemato savęs savo gyvenimo šeimininkais ir tiki, kad viską apsprendžia išoriniai poveikiai. Tačiau bet kokio amžiaus žmogus, jei tik nori, gali augti dvasiškai ir skirti pakankamą dėmesį savo sveikatai ir gyvenimo būdui, tuomet ir ilgaamžiškumas taps įprastu dalyku 🙂 ..