Pasaulėžiūra

Labai svarbus klausimas, apsprendžiantis mūsų gyvenimą. Klausimas apie tai daugelį sutrikdo, nes retas apie tai susimąstome – gyvename, ir tiek. Kodėl tai svarbu? Žvilgtelėkime į apibrėžimą: pasaulėžiūra – tai žmogaus požiūris į pasaulį ir į žmogaus vietą jame, į supančią aplinką ir santykį su ja. Kaip ir paprasta: sprendžiant iš šio apibrėžimo, mes visi turime pasaulėžiūrą. Bet ar ji mūsų?

Gyvename visuomenėje. Filosofai egzistencialistai pabrėžia, kad visuomenė – būtina sąlyga žmogui egzistuoti. Ir priduria, kad šiuolaikinė visuomenė daro neigiamą poveikį žmogui – diktuoja mąstymo šablonus, įsitikinimus, taigi, žmogus joje praranda savo laisvą valią rinktis. Jam tik sudaroma pasirinkimo regimybė iš siūlomų variantų. Mūsų vartotojiškoje visuomenėje tai susiveda į primityvų prekių – įvairių pavidalų, nuo intelektualių iki materialių – pasirinkimą. Tame mūsų “laisvė“ ir iš to išplaukianti pasaulėžiūra.

Kapitalistinėje sistemoje visuomeniniai santykiai yra keičiami piniginiais-prekiniais santykiais. Ši sistema ne tik sukeičia vertybes, bet ir gimdo susvetimėjimą. Šios sistemos gyvavimo pradžioje buvo deklaruojama, kad technologijos išlaisvins žmones ir suklestės kūrybiškumas. Ką turime šiandien? Žmonės dirba vis daugiau, didelė pasaulio žmonių dalis gyvena skurde arba skolose, baigiami išnaudoti Žemės resursai – visa tai ydingo vartojimo, gobšumo bei pelnymosi pasekmės.

Jos išorinės, todėl aiškiai matomos, ir daugelis žmonių tai supranta. Vis daugiau specialistų konstatuoja, kad tai artėjantis ekonominis kolapsas (lot. collapsus – nusilpęs, subliuškęs), ir valdant senuoju metodu, krizės jau neužglaistys, ji tik gilės, numatytas ir terminas – vos keli metai.. Išeitis – esminis pasaulėžiūros keitimas, ir iš jos išplaukiančios naujos valdymo koncepcijos gimimas. Gyvename permainų laikais.. Prisimenate kinų patarlę, turinčią piktdžiugišką gaidelę: “kad tu gyventum permainų laikais“?..

Todėl stebina džiugesys vartojimo didėjimu ir augančiomis skolomis – pasaulis jau išsisėme senoje sistemoje ir jau niekuomet nebus toks, koks anksčiau – visa tai paviršutiniški laikini “rezultatai“. Vis garsiau prabylama apie humanistinę pasaulėžiūrą – pažiūrų sistemą, kur žmogus yra vertybė (o ne išnaudojama priemonė), o jo gerovė – socialinių institucijų valdymo kriterijus. Teisingumas, žmogiškumas, vienybė, lygios teisės – pagrindiniai šios pasaulėžiūros principai.

Utopiškai skamba? Bet tai jau yra neišvengiamybė, pakanka apsižvalgyti aplink: į žmonių tarpusavio santykius, į ekologiją, į įvairių pasaulinių sistemų susipriešinimą dėl konkurencijos. Mes įstrigome, nes nuolatiniai mėginimai uzurpuoti, pavergti, išpešti momentinės naudos stabdo bet kokį vystymąsi. Viskas, kas priimta dėl spaudimo ar apgaudinėjant yra nelaisvė – juk tai akivaizdu.

Nors nesmagus tas išorinių pasekmių matymas, bet joms yra vidinė priežastis: mūsų visų pasaulėžiūra. Turime tai suprasti ne tam, kad pasijustume kalti, bet tam, kad imtumėmės ją keisti. Psichologai teigia, kad žmogus linkęs į inerciją, net tuomet, kai blogai, bet įprasta. Yra dvi pusės: impulsas iš valdančiojo ir priimama inercija iš valdomojo. Kai valdomas pasakys: pakaks, man jau viso šito nereikia, aš noriu gyventi paprastą pilnavertį gyvenimą – viskas pradės keistis.

Kiekviename žmoguje įdėtas stiprus poreikis tobulėjimui. Pagrindinė sąlyga tobulėjimui yra sąmoningumas. Sąmoningumas gesinamas per žemas emocijas – baimę, kaltės jausmą, nepasitikėjimą savimi, nepritekliaus jausmą. Jeigu išorinėje informacijoje, ypač jei ji pastoviai transliuojama, yra daugiau nei 3 (!) procentai negatyvios informacijos, tai tokia informacija automatiškai perjungia sąmonę į negatyvų mąstymą.

O kas yra negatyvus mąstymas, žinome visi – tai lengvai per žemas emocijas valdomas mąstymas, o iš to ir išplaukianti pasaulėžiūra. Ar gali žmogus sąmoningai rinktis žemas emocijas? Vargu. Čia jau suveikia principas: visi kenčia, reiškia, tai teisinga, pakentėsiu ir aš.. Emocionalus protas pradeda valdyti, ir žmogus palengva praranda ir sąmoningumą, ir tokį svarbų ryšį su savimi – visa tai atstoja išorinės ir materialios priemonės.

Sąmoningumo praradimas vyksta ir dėl sąmonės veiklos sujaukimo. Mažai kas žino pilną kūrybingos sąmonės veikimo formulę: mintis>žodis>veiksmas>atsakomybė. Ji pateikta daugelyje senųjų mokymų, kurie skirti sąmoningumo atvėrimui. Kaip elgiasi šiuolaikinis žmogus? Dažniausiai viena kalba, kita mąsto, dar trečia daro, ir nemato ar nenori matyti savo veiksmų pasekmių, ką jau kalbėti apie atsakomybę už juos.

Užtemdytai sąmonei beprasmiška pasakoti apie aukštas materijas – ji pajungiama bėgimui paskui išorinius malonumus. Tai atimantis jėgas gyvenimo būdas, susidedantis iš reakcijų į įvykius ir blaškymąsi (chaosą). Sąmoningumas – adekvati, natūrali žmogaus būsena, kūrėjo būsena, kuri leidžia žmogui išreikšti savo individualumą ir evoliucionuoti – asmeniškai ir sąveikoje su visais.

Todėl pasaulėžiūra kiekvienam labai svarbi – tai tarsi kompasas gyvenime. Sąmoningas žmogus daro sąmoningus pasirinkimus, nesąmoningas – primetamus, ir visa tai įtakoja pasaulėžiūrą. Kai nuolat “reikia“ atitikti išorinius šablonus, mes tampame dvilypiais, dviveidžiais, beasmeniais, mumyse tarsi apsigyvena dvi būtybės, kurios prieštarauja viena kitai ir dar labiau darko mūsų pasaulėžiūrą, bet apie tai – kitą kartą.

Reklama

6 mintys apie „Pasaulėžiūra“

  1. Vėl aš drąsiausia 😉 . Apie tris procentus pirmą kartą išgirdau ir apie atsakomybę tokioje pasekoje. O kad vieną kalbam, kitą galvojam, o trečią darom, tai faktas! Daug minčių pamąstymams.

    Patinka

  2. Sveiki 🙂 labai aktuali tema. Pasaulėžiūra apsprendžia visą žmogaus gyvenimą. Užtenka perskaityti pirmuosius biblijos puslapius, kai Ieva nuskina obuolį nuo uždraustos obels, mes tai priimame taip kad- žmonija yra negera, netobula ir linkusi nusikalsti, bet palaukit kas tą “negerą“ obelį ten pasodino ir kas nustato mums standartus: “gerai“ arba “blogai“. Taigi jei mes tai priimame širdin turėkime omenyje, kad įsileidome nepilnavertiškumo kompleksą į save. Įsikalam į galvą, kad žmonija linkusi save susinaikinti, tam ir programuojame save- taigi ką turim tarša, tirpsta ledynai, ar nieko neprimena? (pasaulinis potvynis ir pan.) Tik įdomu, kas bus tie išrinktieji, kurie įsės į naująją nojaus arką, gal tai bus žmonės, kurie mums primeta tokią pasaulėžiūrą, kad galėtų mumis manipuliuot. Bet mes galim rinktis ir kurti savo pasaulėžiūrą.
    Ačiū Vilte, puikus įrašas 🙂

    Patinka

  3. Labas rytas 🙂
    Bagira, ačiū tau už tavo drąsą. Tau įdomu tai, ką rašau, o man labai įdomūs žmonių komentarai, pasisakymai 🙂 . Taip mes dalinamės ir turtėjame, ir visuomet atrandame kažką naujo ir naudingo 🙂

    Vytai25, labai įdomus komentaras – pasirašau po viskuo 🙂 . Viskas keičiasi į gerąją pusę, vis daugiau žmonių bunda ir nepasiduoda manipuliacijoms, išties – gyvename grandiozinių pokyčių metu. Nelengva, bet labai įdomu 🙂 . Taip, “pasaulio pabaigos“ tema stipriai veikia žmones.. Bet juk čia taip pat veikia principas: mintis pirminė, taigi “scenarijų“ kuriame savo mintimis (kam jį tokį kurti?!).. Kaip ir amžių sandūroje – 2000, viskas preis, ir vėl žmonės pamatys, kad tai tik gąsdinimai. Na, o Nojaus laivas daugeliui gudručių šioje “apokalipsėje“ bus tiesiai į belangę – toks piešiasi logiškas scenarijus. Apgauti galime žmones, bet yra aukštesni dėsniai, kurių niekas neapeis.

    Patinka

  4. Labas rytas,

    Kaip visada – išsamus, susimąstyti verčiantis straipsnis.
    O čia tie 3%, tai yra mokslininkų tyrimai? Galbūt turi nuorodą, įdomu būtų panagrinėti.
    Sekoje „mintis>žodis>veiksmas>atsakomybė“ pasigedau po minties sąvokos „vaizdinys“. Juk kiekviena mintis turi sąsają su vaizdiniu, būtent keisdami vaizdinius (tuo pačiu sąsajas) keičiasi ir mąstymas…
    Iš tiesų, pasaulėžiūra – tai gyvenimo kompasas. Stebėkime savo mintis, veiksmus, suriškime su pasekmėmis ir automatiškai gausis noras keisti save, kai pamatysime kokias kvailystes išdarinėjame. Savistaba turbūt pats galingiausias pokyčių metodas. 🙂

    Linkėjimai,
    Saulius

    Patinka

  5. Prajuokinai su nojaus laivu į belangę 😀 . Tikrai, gyvenimo dėsnių neapgausi, už viską teks atsakyti. Jei būsi savimi, tai niekas to gyvenimo kompaso nepakreips. Ar mes tik biopobotai? Juk turime visi ne tik galvas, bet ir širdis. Kai nesileisim apgaudinėjami tai ir neapgaudinės.

    Patinka

  6. Labas, Sauliau 🙂
    Tie 3 procentai iš online-paskaitos apie televiziją ir žiniasklaidos poveikį žmonėms. Patvirtinta tikrai moksliniais tyrimais, berods, Anglijoje. Dabar negaliu tiksliai atsakyti, nes tik tiek užsikonspektavau 🙂 . Daugiau to mokslininko pavardę minėjau savo rašinyje apie televiziją.
    Šita seka taip parodyta tik tam, kad užakcentuoti apskritai seką, ryšį, ir galutinį rezultatą – atsakomybę. Ją tikrai dar galima pildyti vaizdiniais, tikėjimu tuo, ką darai, kryptingumu..
    Bagira, mes ne biorobotai 🙂 . O tam, kad suprastume, kad esame apgaudinėjami, reikia suprasti, kas yra tiesa – tada viskas paprasta 😉

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s