Kas yra priklausomybė? Tai nesugebėjimas savęs realizuoti be kažkieno ar kažko pagalbos. Lengviausiai matomos ir suvokiamos priklausomybės yra susietos su turėjimu, galimybe valdyti, todėl kad materialus (fizinis) aspektas visuomet konkretus ir apčiuopiamas (turi matomą išraišką). Tipiški priklausomybės objektai – cigaretės alkoholis, narkotikai, cukrus (iš jo pagaminti saldumynai), kava,vaistai ir t.t..
Neretos priklausomybės nuo telefono, pramogų, parduotuvių, televizoriaus, kompiuterio, lošimų ir t.t.. Tačiau reikia aiškiai skirti priklausomybę nuo pomėgio, laisvos saviraiškos, įkvėpimo. Jei žmogus, tarkim, mėgsta skaityti, jis tai daro su malonumuir tinkamu metu, be to, jis bet kada gali sustoti ir dėl to nejausti nerimo. Priklausomas žmogus sustoti negali: jis negali be to apsieiti net tuomet, kai to tikrai nereikia, daro tai nelaiku, kažkieno kito sąskaita, dažnai net kenkdamas sau.
Priklausomi mes nuo kažko ar ne, galime lengvai patikrinti, kažkuriam laikui atsisakę tam tikros varžančios veiklos ar veiksmo. Jei negalime išbūti net kelių valandų, reiškia, priklausomybė stipri. Svarbiausias kriterijus – sugebėjimas laisvai bet kada sustoti ir jaustis ramiai, jei kažko negalime daryti. Supaprastintai tai skambėtų taip: mes valdome, ar mus valdo, kaip tame posakyje apie alkoholiką – iš pradžių jis geria alkoholį, paskui alkoholis jį “geria“..
Tokios išreikštos fizinės priklausomybės dažnai yra vienos ar kelių psichologinių priklausomybių išraiškos. Kaip jos atsiranda? Dėl nepasitikėjimo savimi, menko savęs vertinimo, nemeilės sau. Kai žmogus nemyli savęs ir dėl to jaučiasi silpnas, jis ieško atramos aplinkiniuose, kituose žmonėse. Toks elgesys palengva tampa psichologine priklausomybe, o jų, anot L.Burbo, yra keletas tipų. Žvilgtelėkime į šias priklausomybes plačiau, nes jos, skirtingai nuo fizinių, yra sunkiau matomos.
Pradėkime nuo priklausomybės nuo kitų žmonių nuomonės ar pritarimo. Su šia priklausomybe žmogus nepasitiki savimi ir net smulkmenose jaučiasi bejėgis, nekalbant jau apie rimtesnius gyvenimo atvejus. Jam sunku ryžtis bet kokiam žingsniui be aplinkinių pritarimo ar patarimo. Žmogus be tokios priklausomybės nesijaučia blogai, jei aplinkiniai nesutinka su jo nuomone ar sprendimais, jis tiesiog konstatuoja, kad jie nesutinka – gal tai jo ir nedžiugina, bet jis lengvai priima kitokią nuomonę.
Priklausomybė nuo kitų pripažinimo. Toks žmogus įsitikinęs, kad nuolat daro per mažai ir tam, kad stimuliuotų save aktyvesnei veiklai, turi gauti aplinkinių pripažinimą. Jis labai nori pagyrimų, todėl net neklaustas papasakos, ką jis padarė ar ruošiasi daryti. Jam reikia, kad visi žinotų apie jo nuveiktus darbus ir įdėtas pastangas. Kiekvienam malonūs pagyrimai, bet jei jų laukiama nuolat, tai ženklas, kad esame nuo jų priklausomi.
Priklausomybė nuo komplimentų (įtariu, labai paplitusi tarp moterų 😉 ). Su tokia priklausomybe žmogus mano esąs nepakankamai patrauklus ar reikšmingas, todėl turi nuolat gauti patvirtinimus komplimentų pavidalu. Komplimentai jam suteikia žvalumo, o be jų jis kenčia. Ši priklausomybė siejama su išvaizda, asmenybės bruožais, todėl tokie žmonės dažnai stengiasi padaryti įspūdį pritrenkiančia išvaizda ar neįprastu elgesiu.
Priklausomybė nuo kitų dėmesio. Toks žmogus jaučiasi gerai tik tuomet, kai kažkas skiria jam dėmesį. Jis nori, kad jo išklausytų, kad su juo kalbėtųsi, kad jį užimtų ir linksmintų. Jis dažnai kažko klausia ar įsiterpia į pokalbį tik dėl to, kad atkreiptų į save dėmesį, nes reikšmingu pasijunta tik tuomet, kai juo susidomi, jį užima, su juo bendrauja.
Priklausomybė nuo buvimo su kitais žmonėmis. Žmogus su šia priklausomybe tiesiog negali būti vienas, jis neranda sau vietos ir negali niekuo užsiimti, jei šalia nėra žmonių. Kompanijoje, atvirkščiai, jis jaučiasi puikiai – buvimas su žmonėmis jam teikia energijos, jis tampa aktyvus. Jo entuziazmas tiesiogiai priklauso nuo žmonių, kurie šalia. Net jei gyvena vienas, toks žmogus nuolat kviečiasi žmones ir stengiasi gauti kvietimų, nes būti ilgai išbūti vienas jis negali.
Priklausomybė nuo reikalingumo kitiems jausmo. Jei žmogus mano, kad turi pamiršti save vardan kitų ir įsitikinęs, kad tai geriausias būdas parodyti savo meilę, reiškia, jis gali turėti tokią priklausomybę. Jiems būtinai reikalingi žmonės, kurie turi problemų ar kuriems kažko reikia. Tai net gali būti priklausomas nuo alkoholio sutuoktinis, ir tokiu atveju jau susidaro grandinė: priklausomybė nuo priklausomybės.. Tokie žmonės skaito save gelbėtojais ir jaučiasi gerai tik tuomet, kai kažkam (kartais ir neprašomi) padeda. Pavojinga tuo, kad per pagalbą pamirštamas savo gyvenimas, o įkyri neprašoma pagalba net gali būti griaunama jėga.
Priklausomybė nuo kitų laimės. Šio žmogaus laimė tiesiogiai priklauso nuo jo artimų žmonių laimės. Jis daro viską, kad matytų juos laimingais (kaip jis pats supranta) ir todėl jaučiasi atsakingas už jų laimę. Vos pastebėjęs, kad kažkas iš artimųjų neatrodo laimingas, tuoj puola neprašomas daryti viską, kas jo manymu, gali kitą padaryti laimingu. Jis laimingas, kai kiti laimingi ir nelaimingas, kai kiti nelaimingi.
Priklausomybė nuo vadovavimo ir dominavimo. Toks žmogus jaučiasi silpnas ir menkas, negalintis priimti savarankiškų sprendimų. Jis nuolat ieško sau vadovų ir žmonių, galinčių jam vadovauti. Jam svarbus autoritetas, jis gerai jaučiasi tik tuomet, kai kažkas jam vadovauja.
Ir.. keisčiausia – priklausomybė nuo nepriklausomybės. Dažnai laisvi, išoriškai pilnaverčiai žmonės, nuolat deklaruojantys savo laisvę ir nepriklausomybę. Skausmingai žiūri į bet kokį savo sukurtų įsitikinimų ar gyvenimo būdo apribojimą. Tai laisvės suvokimas, krypstantis į egoizmo pusę, todėl dažnai riboja pilnavertį bendravimą ir uždaro žmogų į jo paties sukurtas iliuzijas.
Kokios išvados? Kaip matome, psichologinės priklausomybės dažnai yra nepastebimos ir priimamos kaip neatsiejama gyvenimo dalis. Dažnai jų yra kelios, ir jei jų nepatenkiname, griebiamės ir apčiuopiamesnių priemonių – svaigalų ar destrukcinio elgesio. Svarbiausia išvada – jokiomis išorinėmis priemonėmis neįmanoma sukurti dvasinės pusiausvyros ir laimės būsenos. Visos priklausomybės veda tik tolyn nuo asmeninio tobulėjimo ir dvasinio augimo.
Išorė yra mūsų vidaus veidrodinis atspindys. Tam, kad tas atspindys būtų harmoningas ir nereikėtų išorinių ramsčių priklausomybių pavidalu, turime išsiugdyti vidinę dvasinę stiprybę. Kaip jums atrodo? 🙂
ruvi 
Gaunasi, psichologines priklausomybes turi dauguma, o kai kurie net po kelias. Labiausiai nustebino priklausomybė nuo nepriklausomybės 🙂
PatinkaPatinka
aha, apie sita priklausomybe ir as susimasciau :)))))) kazkoks paradoksas
PatinkaPatinka
Labas rytas 🙂
Žmonės meistrai, kai nori pateisinti savo priklausomybes.. ir kol jas teisina, tol jos yra 😉
Tikrai visos šios išvardintos priklausomybės, jei laikytis aukso vidurio, tai ir yra įprasta gyvenimo dalis.
A.Svijašas kažkurios srities aktualizavimą vadina idealizacija, L.Burbo – priklausomybėmis, o jei pasakyti tai paprastai – tai yra tai, ką mes sureikšminame ir kas pradeda mus valdyti (tuo pačiu atitraukia nuo asmeninio dvasinio tobulėjimo).
Berašant ir man daug kas “susidėliojo“ ;).
O žmonių su priklausomybe nuo nepriklausomybės esu sutikusi nemažai.. tik įvardinimą dabar atradau 🙂 .
PatinkaPatinka
zinai, Ruvi,
sita fraze nereali “…tai yra tai, ką mes sureikšminame ir kas pradeda mus valdyti…“ labai gerai ivardijai, tiesiog aiskiau nebuna :)))
PatinkaPatinka
O lyja 🙂 labutis 🙂
kadangi keletą iš šio sąrašo priklausomybių ilgą laiką laikiau savaime suprantamais dalykais, tai va labai rūpėjo susidėlioti, kaip čia taip patampa, kad nepastebimai tampi priklausomas nuo išoriškai “gerų“ dalykų (atrodo, darai gera, o esi kažkodėl nelabai laimingas 😉 )..
Padėjo budistų “vidurio kelio“ suvokimas 🙂 , o čia mano mėgiama L.Burbo tiesiog sudėjo paskutinius taškus – puiki autorė 🙂 , o gal tiesiog atėjo laikas 😉
PatinkaPatinka
Keisdami savo, aplinkos išorę, iš tiesų, bandome pakeisti savo vidų. Kiek jis sėkmingas ar nesėkmingas palieku spręsti Jums. Yra kitas būdas, tai išgryninti (o tuo pačiu ir sustipriname) savo vidines vertybes, kad turėtume tą išsvajotą stiprybę, pilnatvę, laimę savyje. Išgryniname per veiklą, patyrimą, apmąstymus, ieškojimus.
P.s. Priklausomas net nuo nepriklausomybės…
PatinkaPatinka
Labas, Sauliau 🙂
O mane nustebino ne tik ši, bet priklausomybių grandinė – pvz., kai moteris priklausoma nuo rūpesčio geriančiu vyru – priklausomybė nuo priklausomybės..
Bet kokiu atveju, kai žinai, tai ir lengviau keistis, tiesa 😉 ?
PatinkaPatinka
Tiesa, tos priklausomybės taip persipynę, kad sunku kartais atskirti kuri kurias pasekmes sukelia. Žinojimas ilguoju laikotarpiu praktiškai visada į naudą, o trumpuoju gali ir kitaip pasirodyti… 🙂
PatinkaPatinka
Išsamus sąrašas. Kvepia priklausomybe nuo nepriklausomybės… Kita vertus, kai ji yra, tuomet viską randi savo viduje, t.y., neįmanoma priklausomybė nuo komplimentų, pripažinimo, dėmesio, vadovavimo ir t.t. Nes jei turi nors vieną iš jų, tuomet kokia ta tavo nepriklausomybė? Trapi, kaip iš naftos pagaminti sausainiai.
Oi, atrodo sugebėjau sau pateisinti savo ydą… 😉
PatinkaPatinka
Labas, Povilai 🙂
Kadaise man šis sąrašiukas sukėlė šoką ir pirma mintis buvo: nesąmonė.
Dabar jau jį skaitau ramiai, nes jau nebeteisinu to, kas man(ir ne tik) kenkia. Reikia drąsos, kad pažiūrėtume tiesiai į tai, kas mus varžo 🙂 . Kartais išoriškai geri ar pavadinti gerais veiksmai tėra mūsų sugalvotas pasiteisinimas savo elgesiui.
Čia sutinku su indų filosofais: kai nustojame teisinti savo elgesį, pamatome, koks jis yra iš tiesų, o ne kokį mes norime matyti.
Ir sutikčiau su Bagira, kad visi mes turime vieną ar net kelias psichologines priklausomybes, jų neturi gal tik šventieji 😉
PatinkaPatinka
Sveiki, o kaip jums atrodo, ar gali buti priklausomybe nuo alkoholio (tiesiogine prasme)? Manau didziausiai daliai tikrai yra priklausomybe, ne nuo alkoholio, o nuo siu isvardintu priklausomybiu, kuriu zmogus negaledamas apsikesti, imasi alkoholio, narkotiku, cigareciu ar kitokio slamsto 🙂 gal klystu, pataisykite, jai turite kitokiu minciu, butu ydomu isgirsti 😉
PatinkaPatinka
Labas, Matai 🙂
Man rodos, jūs teisingai pastebėjote.
Bėda tik tame, kad iš priklausomybės nuo narkotinių medžiagų (o alkoholis pripažintas narkotine medžiaga) galiausiai išsivysto ir fizinė priklausomybė – apie tai rašiau skyrelyje “Sveikata“ rašinys “Priklausomybės formulė“.
Pritariu jums pilnai – priklausomybė nuo alkoholio turi psichologines priežastis.
PatinkaPatinka
Aciu uz nuoroda, su malonumu perskaitysime 🙂
PatinkaPatinka
Matai, džiugu, kad domitės, nes daugeliui ši tema yra nemaloni.. 🙂
PatinkaPatinka
Siaip man yra kiles toks klausimas, gal as nesuprantu kazko, padek man Ruvi, gal saus tau kazkokiu minciu. Taigi, juk alkoholis reklamuojamas kaip skanus ir naudingas gerimas, ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pasaulyje ir net daug labiau issivysciusiuose salyse, pvz Danijoje, kur yra gaminamas toks populiarus alus Carlsberg. Juk tu pati minejai savo straipsniuose, kad nera tokio dalyko, kaip saikingas gerimas. Taigi galetumeme teigti, kad betkoks alkoholio gerimas yra nuodijimas savo kuno. Taigi argi tie patys DANAI ir visos kitos issivysciusios salys, irgi yra tokiame paciame lygyje, kaip ir mes, ir mano, kad alkoholis yra SUPER? As sito negaliu suprasti? Ir tarkim tie alkoholio gamintojai, remia tokius didelius ir populiarius renginius, kaip Pasaulio futbolo ciampionatus ir t.t. ir tokia reklama tikrai padaro teigiama yspudi apie alkoholi. Taigi kur cia pagrindine beda? Taip iseina, kad visas pasaulis yra DURNIAUS lygyje? O kas kvailiausia, kad tai yra OFICELIAI yteisinta.
PatinkaPatinka
Labas, Matai 🙂
Visų pirma – labai gerai, kad tuo domiesi. Aš jau ne pirmą klausimų apie tai gaunu į e-paštą ir surinkau nemažai medžiagos rašiniui apie alkoholį. Artimiausiu metu parašysiu.
Dėl alkoholio, dabar tiksliai nepasakysiu kada, bet alkoholis jau senokai pasaulinės sveikatos organizacijos pripažintas narkotine medžiaga. Taigi, nuo jo vystosi lygiai tokia pati priklausomybė, kaip nuo bet kokių kitų narkotikų.
Kodėl visame pasaulyje taip paplitęs ir reklamuojamas alkoholis? Todėl, kad tai yra pelningas biznis. Galima tiesiai pasakyti, kad šio biznio atstovai susižeria savo pelnus iš žmonių silpnybės ir priklausomybės. Pagal pelną alkoholio pramonė yra ar tai trečioje ar ketvirtoje (po ginklų ir vaistų) vietoje. Iš čia ir lėšos reklamai, “moksliniams“ tyrimams apie alkoholio “naudą“, kurie yra atvirai absurdiški. Ir niekur nepamatysi tyrimų apie alkoholio žalą – atseit, saikingai, kultūringai vartok, ir gal netapsi alkoholiku. Nes jei jau alkoholikas, tai pats kaltas.. Tokia atvira demagogija, kad koktu. Yra dar pajungta ir vaistų pramonė alkoholizmo pasekmėms gesinti – visokie pagirių vaistai, vaistai potencijai gerinti, kepenų veiklai ir t.t.. Trumpai neparašysiu..
O kaip nuo to atsiriboti? Turėti informaciją. Internete yra daug paskaitų ir filmų apie alkoholio žalą. V.Ždanovo, A.Carro, F.Uglovo, kitų autorių. Esmė tik tame, kad kai jau žmogus yra priklausomas nuo alkoholio, jis nenori jokios informacijos apie alkoholio žalą.
Paklausk bet kurį geriantį žmogų, o tuo labiau alkoholiką – visi pasakys, kad jie geria saikingai, “kaip visi“.
Čia kiekvieno sąmoningumo reikalas. Alkoholis yra nuodas organizmui – tai yra tiesa. Yra padaryta daug medikų tyrimų, įrodančių tai. Tik jie yra nenaudingi alkoholio pramonininkams, todėl jie paleidžia savo “tyrimų“ rezultatus.
Pasaulis ne durniaus lygyje, o apgauto lygyje – tame yra skirtumas. Tam , kad suprasti apgaulę ir apgaudinėjančių tikslus, tereikia sužinoti tiesą.
PatinkaPatinka
Ačiū detalų paaiškinimą 🙂 šiaip apie tai aš domiuosi, ne be reikalo, kadangi pačiam buvo iškilę problemų dėl to, nors ir nedidelių lyginant su kitais (mano keliais pazystamais). Nors velgi galvoju, kaip ir anksciau minejau, kad visgi turbut reiktu spresti tas pagrindines bedas, del kuriu pradedama gerti, o kai jas ispresime ir alkoholis nebebus poreikis. Jai jausime viduje tikraja pilnatve ir harmonija, ar dar reiks ieskoti isoriniu stimuliatoriu? Manau, tikrai ne 🙂
Bet, kaip tu ir minejai, vistiek reikia suzinoti visiems tiesa, ka mes darome su savimi ir kaip esame apagaudinejami. Nes visgi musu vaikai negims su ziniomis, o vaikas kuris nesupranta dar kas yra gerai, o kas blogai, tikrai pabandys, nes juk visi bando ir sako, kad linksma :)… o juk po alkoholio gali sekti ir narkotikai, ko atsisakyti turbut ir su ziniomis butu sunku 🙂
Beje, tu paminejai, A.Carra, as jo knyga ir skaiciau, nuostabi knyga, ir esu pasizymejas viena minti, kuri man labai patiko, pacituosiu, “Man nereikia pasakoti, kad susilaikymo laikotarpio liudesys yra realus. Ir tai pat malonumas, kurį alkoholikai patiria, kai pagaliau gali patenkinti savo troškimą, yra didelis. Iliuzija ta, kad pats alkoholis teikia malonuma ir patenkiną troškimą.“ 🙂
PatinkaPatinka
Labas, Matai 🙂
Ačiū už gražią mintį. Taip, A.Carro knygos tikrai padeda daug ką suprasti.
Dėl psichologinių problemų, dėl kurių pradedama gerti – jas sunku išspręsti, kai vartojamas alkoholis.
Dvasinei pilnatvei pasiekti reikia pastangų ir laiko. Tuo tarpu dažnai iki to, kol žmogus pajunta tą dvasinę pilnatvę, jis jau gali būti priklausomas nuo alkoholio, kuris suteikia iliuzinę, trumpalaikę “pilnatvę“, kurią lengva pakartoti, vėl išgėrus alkoholio.
Tam, kad žmogus suprastų šitą iliuziją, jis turi negerti. O negeriančių dabar tikrai nedaug, nors tarp jaunimo negeriančių vis daugėja – ir tai labai džiugu. Nenuostabu – jie yra smalsesni ir susiranda daugiau tikros, o ne gamintojų užsakytos informacijos. Taip kad yra daug vilčių, kad tauta atsipeikės 🙂
PatinkaPatinka
paskaicius toki straipsni atrodo, kad visas zmogaus gyvenimas didele priklasuomybe,as nesijauciu priklausoma nuo nieko, nors kartkartem pakosiu pokeri triobete. man tai vienas is budu pajusti jauduli…
PatinkaPatinka
Labas, lili 🙂
Čia tas pats, kai paskaitai apie medicininius straipsnius – atrodo, kad visi ligų simptomai “tinka“, ar ne?
Na, o priklausomybės yra tiesiog liguistos būsenos – jos valdo žmogų, o ne žmogus jas. Yra paprastas būdas tai patikrinti – jei žmogus lengvai atsisako ir gali prabūti ilgesnį laiką be tam tikros veiklos ar būsenos – puiku, jokios priklausomybės.
Todėl čia tik pažintinė informacija, o ne diagnozių nustatymas 🙂 . Juk visuomet geriau žinoti 🙂 ..
PatinkaPatinka