Apie rūgščių ir šarmų pusiausvyrą

Kad būtume sveiki, tai labai svarbu žinoti. Žinome apie dirvos pokyčius, maisto chemizavimą, ydingus maisto paruošimo būdus, bet kaip visa tai tiesiogiai veikia mūsų sveikatą? Žmogus yra biologinė būtybė ir yra tiesiogiai susijęs su natūralia aplinka, jis yra priklausomas nuo gamtos. Daugelis specialistų jau tvirtina, kad daugelio civilizacijos ligų priežastis yra pažeista organizmo rūgščių – šarmų pusiausvyra. Kaip tai atsitinka?

Mūsų maiste, be angliavandenių, baltymų ir riebalų yra įvairių mineralinių medžiagų. Jos sudaro apie 4 procentus kūno svorio ir skiriamos į dvi kategorijas: sudarančios šarminius ir sudarančios rūgštinius junginius. Ląstelių medžiagų apykaitų produktai yra rūgštys, o mūsų organizmo vidiniai skysčiai, išskyrus skrandžio rūgštį, yra silpnai šarminiai. Žmogui gimus jo kraujo rūgštingumas yra 7,45 pH. Net nežymus vidinių skysčių nukrypimas nuo šių rodiklių ( 7,35-7,45 pH ) sukelia sveikatos sutrikimus – prasideda organizmo rūgštėjimas – acidozė – kai pH mažesnis nei 7,35.

Visų maisto produktų paskirtis – suteikti organizmo gyvavimui reikalingas maistines medžiagas ir energiją. Pagrindinis skirtumas tarp tinkamų ir netinkamų organizmui maisto produktų yra tame, kiek ir kokių organizmui kenksmingų atliekų susidaro įsisavinant šiuos maisto produktus. Ląstelių veiklos šalutinių produktų susidarymas yra natūralus procesas. Svarbu, kad susidariusios atliekos būtų pašalintos ir nesikauptų. Nepašalintos iš organizmo atliekos kaupiamos įvairiose kūno vietose, susidaro rūgštinės atliekos – šlakai, nuodijančios organizmą.

Sveikame žmogaus organizme medžiagų apykaita vyksta be jokių sutrikimų. Perdirbtos maisto medžiagos virsta organizmo statybinėmis medžiagomis ir kartu su deguonimi aprūpina kaulus, raumenis ir organus, taip pat atnaujina ląsteles. Medžiagų apykaita palaiko organizmo gyvybingumą ir energiją. Apykaitos metu susidarę šlakai išskiriami arba iškvėpiami. Renkantis maisto produktus, turėtume atsiminti: šarminės medžiagos neutralizuoja rūgštines atliekas ir valo organizmą, rūgštinės – sudaro sąlygas organizmo rūgštėjimui ir rūgštinių atliekų kaupimuisi.

Rūgštinio ir šarminio maisto sąvokos dažnai klaidingai siejamos su produktų skoniu. Pavyzdys – citrina – nors jos sudėtyje esančios organinės rūgštys suteikia rūgštų skonį, citrina priskiriama prie šarminių produktų. Chemikas, sveiko gyvenimo būdo propaguotojas T.Laucevičius aiškina, kad produkto rūgštingumas ar šarmingumas nustatomas tiriamą maisto produktą sudeginus ir ištyrus pelenus. Tai atitinka maistinių medžiagų įsisavinimo procesą ląstelėse, kuriam vykstant prisijungiamas deguonis, arba maistas “sudeginamas“. Pagal tai, kokios mineralinės medžiagos – sudarančios šarminius ar rūgštinius junginius – lieka pelenuose, maistas ir priskiriamas prie šarminių ar rūgštinių.

Šarminantys produktai yra švieži daržovės ir vaisiai (raudonieji kopūstai, šparagai ir rauginti kopūstai – silpnai rūgštiniai), šviežios sultys, riešutai, medus, rudas cukrus, džiuvėsiai, jogurtas, liesas pienas, pasukos, nenugriebtas pienas, kefyras, kai kurie sūriai. Rūgštinių produktų sąrašas gausesnis – tai mėsa ir jos gaminiai, žuvis, produktai iš baltų miltų, duona, riebūs pieno produktai, vištos kiaušiniai, alkoholis, kava, saldumynai, baltas cukrus. Matome, kad išlaikyti normalią rūgščių ir šarmų pusiausvyrą nėra lengva – dažniausiai valgome tai, kas rūgština organizmą.

Organizmo rūgštėjimą lemia ne tik mitybos įpročiai. Šlakų pašalinimas iš kūno priklauso ir nuo mūsų judėjimo intensyvumo, taip pat nuo pakankamo deguonies kiekio. Judėjimas, prakaitavimas, grynas oras, švarus geriamas vanduo – puikūs būdai rūgštinių atliekų šalinimui. Dažnai kūno medžiagų apykaita trikdoma vartojant vaistus, taip pat ją alina fizinis bei nervinis stresas. Stresinėse situacijose per trumpą laiką sudeginama daugiau maistinių medžiagų ir susidaro daugiau atliekų, nei organizmas gali pašalinti – todėl stresas didina rūgštėjimą ir gali sukelti ligas.

Ligų, sukeltų organizmo rūgštėjimo, nevardinsiu – sąrašas tikrai ilgas. Paminėsiu tik svarbų faktą: mokslininkai įrodė, kad visų ligų atvejais organizme nustatomas rūgščių perteklius. Kiekviena liga, pradedant sloga ir baigiant rimtomis ligomis, prasideda peržengus tam tikrą ribą, kai organizmas negali susidoroti su besikaupiančiomis rūgštinėmis atliekomis ir nebelieka rezervų priešintis laisviesiems radikalams.

Kaip “nesurūgti“? Pirmiausia – žinoti, kas ir kaip kenkia mūsų organizmui ir elgtis taip, kad būtume sveiki ir žvalūs. Geros sveikatos, žvalumo ir ilgaamžiškumo pagrindas – rūgštinių atliekų neutralizavimas ir pašalinimas iš organizmo. Taigi, kad mūsų sielos ir dvasios buveinė būtų švari, turime ir sveikai bei subalansuotai maitintis, ir pakankamai judėti ir gerti skysčių, ir būti kuo dažniau gryname ore, ir “švarinti“ savo mintis, ir būti saikingi.. Vėl ir vėl – skirkime laiko sau, būkime atidūs sau 🙂 ..