Ne tik protas..

Žmogus yra gamtos dalis ir pilnai dalyvauja procesuose, kurie joje vyksta. Mokslo žinios apie šių procesų ir žmogaus sąveiką yra ribotos. Šiuolaikinės psichologijos praktikos moko keisti gyvenimą, pasitelkiant tik protą, tuo pačiu ignoruojami gamtos dėsniai. Sparčiai besivystanti trečiojo tūkstantmečio psichologija vykdo labai svarbią šiuolaikinių ir senovės žinių sintezę.

Gimstanti psichologijos sritis gal šokiruoja, atrodo keista, bet tuo pačiu patraukia savo paprastumu ir.. savotiška logika, kurią sunku paneigti. Šį kartą – santraupa iš O.G.Torsunovo paskaitos. Tai žymus psichologas, turintis medicininį išsilavinimą, dažnai studijuojantis Indijoje. Jo tyrinėjimų sritis – Vedos, remiantis kuriomis, jis pritaiko senovės žinias šiuolaikinėje medicinoje, psichologijoje, ir sėkmingai padeda žmonėms.

Pagrindinis dalykas, ko jis moko – tai harmonija su gamtos dėsniais ir su.. savimi per tai. Negalime gyventi harmoningai ir būti laimingi, jei einame prieš gamtos dėsnius. Jie yra labai paprasti, tik pamiršti ar tiesiog ignoruojami kaip atgyvena. Nežiūrint to, jie veikia – tai matome apsižvalgę aplink. Kai veikiame išvien su gamtos dėsniais, esame laimingi, mums atsiveria aukštesnioji intuicija, kuri yra mūsų sielos dvasinė jėga.

Mūsų pasaulyje yra trys materialios energijos rūšys. Kiekviena iš jų turi jai būdingas savybes. Indų asketai ir jogai teigia: supratęs šių energijų veikimą, žmogus sužino viską apie materialių ir dvasinių energijų sąveiką ir gali gyvenime pasiekti viską. Mes esame tokie (o kartu ir mūsų gyvenimas), su kokia energija mes (sąmoningai ar ne) pasirenkame bendradarbiauti.

Mūsų siela – lyg šviesa, kupina dvasinės energijos. Jos “šviesumas, švytėjimas“ priklauso nuo to, kokio “tankumo, tamsumo“ energija mes ją “pridengiame“, t.y, pasirenkame (sąmoningai ar ne) bendradarbiauti. Tam, kad lengviau įsivaizduotume šias energijas, palyginkime jas su įvairaus storio audeklais. Tankiausia, tamsiausia materialumo, gamtos energija vadinama tamoguna (sanskr.). Ji “uždengia“ sielą lyg storu neperšviečiamu audeklu, pro kurį aukščiausios sielos dvasinės savybės negali šviesti.

Šios energijos ypatybės: tamsa, inercija, abejingumas, tinginystė, mieguistumas, depresyvios būsenos. Ši energija sukausto sielą ir sąmonę, sukelia iliuziją ir neišmanymą. Tamsumas (tamoguna) suklaidina net ir mokytus žmones, juos pradeda kankinti abejonės ir nuogąstavimai, jie supainioja netiesą su Tiesa. Šios energijos įtakoje žmogus nepajėgia aiškiai mąstyti ir padaryti teisingas išvadas.

Aukštesnė, laisvesnė materialumo energija – radžoguna. Šią energiją jau galime palyginti su plonesniu audeklu, kuris uždengia sielos dvasinę šviesą – tarkim, su lininiu audeklu – pro jį jau skverbiasi sielos šviesa. Šios energijos savybės: aktyvumas, darbingumas, aistra, energija, veikla. Taip pat pavydas, godumas, troškimas išsiskirti, pojūčių malonumų ir prestižo siekis. Šios energijos poveikis – per įspūdžius, pojūčių kaitą, blaškymąsi.

Aukščiausioji materialumo energija – satvaguna. Ją galime palyginti su plonyčiu peršviečiamu audeklu, pro kurį aiškiai šviečia sielos dvasinė šviesa. Tai laisviausia energija, pagrindinės jos savybės – laimė, ramybė, žinios, meilė, tyrumas, darna. Tokie žmonės ramūs, turi aiškų realybės, Tiesos, Visatos dėsnių suvokimą ir veikia išvien su jais. Jie gabūs ir kūrybingi, su išvystyta intuicija. Šalia žmonių su tokia energija žmonės nusiramina, tampa geresni. Tokie žmonės tarsi švyti vidine šviesa..

Taigi, laimė – mūsų vidinė “šviesa“, mūsų vidinė būsena, kurią mes “pridengiame“ tam tikro “tankumo“ materialumo energijomis. Kad būtume laimingi, pirmiausia turime suprasti laimės prigimtį: ji yra mumyse. Jei ieškome jos išorėje, neišvengiamai nusivyliame, nes pradedame ieškoti laimės per pojūčius ir pojūčių objektus, nuo kurių tampame priklausomi. Čia ir įsijungia “voverės ratas“: bėgame paskui pojūčius ir jų objektus, norime iki begalybės liesti, ragauti, pajusti.. tuos pojūčius laikome laime, o pajusti pilnatvės negalime, nes jaučiame, kad “kažko“ vis trūksta..

Turbūt atkreipėte dėmesį, kad tai materialumo energijos – juk mes gyvename kūne, todėl jų poveikis gali būti reguliuojamas. Žinoma, visi norime pasiekti švariausią sielos būseną.. Yra paprastas mechanizmas: jei gyvename pagal gamtos (materialumo energijos) dėsnius, mes esame šviesūs ir laimingi, jei prieštaraujame savo elgesiu jiems – pasineriame į tamsą ir pritraukiame nemalonius įvykius į savo gyvenimą.

Kaip pasiekti harmoniją su Gamtos dėsniais ir savimi – parašysiu sekantį kartą 🙂 .