Vienas su visais

Labai ilgai nagrinėta sritis, kol susidėliojo visi taškai. Ypač tai paryškino momentai, kai tekdavo skirtis su draugais, dėl įvairių priežasčių – gyvenimo vietos pakeitimo ar netekties. Pastaroji palikdavo didžiulę tuštumą ir sumaištį, jausmą, kad negalėsiu, nemokėsiu gyventi be to žmogaus.. Arba situacijos, kai supranti, kad tik pats asmeniškai priimi sprendimus, kiek palaikančių žmonių šalia bebūtų. Turėjau rasti sau atsakymą į šitą klausimą – kodėl su visais, bet, iš esmės, vienas?

Turiu omeny ne vienišumą, o kiekvieno žmogaus asmeninį augimą ir atsakomybę už savo veiksmus ir gyvenimą. Gyvename tarp žmonių, bet.. kiekvienas gimėme šioje Žemėje dėl savęs, dėl savo asmeninių savybių vystymo. Kokia bus kiekvieno mūsų asmeninė “kokybė“, toks bus ir santykis su aplinkiniais ir pasauliu. Jei neturime ryšio su savimi ir taikos savo širdyje, negalime jos dovanoti ir aplinkiniams..

Kai ieškome ryšio su kitais žmonėmis, tikėdamiesi, kad jie išspręs mūsų problemas ar pateisins mūsų lūkesčius, tampame nuo jų priklausomi. Taip perduodame savo gyvenimo valdymą kitiems žmonėms. Nieko gyvenime nevyksta be mūsų – sąmoningo ar ne – pritarimo. Jei jaučiamės valdomi, reiškia, kažkada davėm tam sutikimą. Jei jaučiamės silpni, tai irgi mūsų pasirinkimas. Gyvename arba kurdami savo realybę, arba “atidirbinėdami“ savo nesąmoningų, neįsisąmonintų veiksmų pasekmes.

Vienintelis būdas būti pilnaverčiu ir laimingu žmogumi- atkurti ryšį su savimi ir augti dvasiškai, pajusti savo dvasinį potencialą. Galime vadinti tai meile sau, identiteto atkūrimu, saviraiška, savęs suvokimu. Tai yra pagrindas laimingam ir kūrybingam gyvenimui, harmoningiems santykiams, vienybės su viskuo jausmui. Pasaulyje nėra galimybės gyventi izoliuotai ir nebūti įtrauktam į bendrus procesus. Tik patys būdami sąmoningi ir kūrybingi, išnaudodami savo dvasinį potencialą, mes galime būti harmonijoje su savimi, aplinkiniais ir pasauliu.

Kadaise man sukėlė lengvą šoką vienas testas, kuriame buvo siūloma sudėlioti prioritetus. Pasiūlytos sritys: darbas, vaikai, mylimas žmogus, aš, tėvai ir giminės, draugai ir kiti ryšiai.. Žinoma, kaip mylinti mama, pirmoje vietoje išskyriau vaikučius, paskui mylimą žmogų, tėvus, draugus, save ir darbą.. Ir koks buvo mano nustebimas, kai viskas pasirodė iš esmės neteisinga.. gal dėl to ir tiek sumaišties buvo tuometiniame mano gyvenimo periode..

Pasirodo, kad augčiau kaip asmenybė ir leisčiau tai kitiems, eiliškumas turėtų būti toks: aš, mylimas žmogus, vaikai, darbas, tėvai ir giminės, draugai ir kiti ryšiai.. Net pasipiktinau pradžioje: aš gi ne egoistė 🙂 ! O paskui ramiai perskaičiau aiškinimą, kuris išties yra teisingas ir logiškas..

Taigi: jei aš esu harmoninga asmenybė, tai ir kursiu harmoningus santykius su savo mylimu žmogumi. Reiškia, ir mūsų vaikai bus laimingi, matydami nuoširdžius santykius ir gyvendami geranoriškoje aplinkoje. Ir darbe aš būsiu sėkminga, jei būsiu laiminga šeimoje, taip pat su tėvais ir giminėmis ir draugais bus šilti santykiai, jei šeimoje ir darbe būsiu sėkminga.. Rodos, viskas taip paprasta ir pasitvirtina posakis: pradėkime nuo savęs..

Dažnai žmonėms ir kyla nusivylimų, jei viską supainioja vietomis ir gyvena be prioritetų. Visų pradžių pradžia yra pats žmogus, jo asmeninės savybės, ir tai neturi nieko bendra su egoizmu. Savo būsena, savo stipria dvasia ir pasitikėjimu mes veikiame savo ir aplinkinių gyvenimą harmoningai. Ir, atvirkščiai – silpnadvasiškumas verčia kabintis į žmones ir situacijas, padaro žmogų silpną ir priklausomą nuo žmonių ir aplinkybių.

Tokia realybė: kiekvienas ateiname į šį pasaulį individualiam darbui.. Kokie brangūs bebūtų mums žmonės, – jie taip pat atsakingi už savo sprendimus.. Galime priimti ir bendrus sprendimus ir susitarimus. Mūsų savybių sąveika įtakoja, kokie mūsų santykiai, ir kiekvienas esame atsakingas tik už savo “dalį“.. kaip mes benorėtume, kito žmogaus nepakeisime.. Galim tik keistis ir tobulėti patys. Beje, kai keičiamės patys, keičiasi ir aplinkinių požiūris į mus..

Visata, anot rytų filosofijos, vystosi pagal išskirtinį tikslingumo principą, kuris veda visą gyvybę Žemėje į tobulumą. Tai dvasinis dėsnis, evoliucija. Taip pat yra energijų sąveika, pagal kurią energijos grupuojasi pagal savo prigimtį (panašus traukia panašų). Teigiama, kad šviesus žmogus turi savybę skleisti savo šviesą dešimtims žmonių, tos dešimtys – dar dešimtims, o iš to susidaro tūkstančiai nuostabių šviesių žmonių.. teturime pradėti kiekvienas nuo savęs ir tuomet “vienas su visais“ išaugs į harmoningą Vienybę 🙂

Reklama

16 minčių apie „Vienas su visais“

  1. Visų pirma labas Ruvi 🙂
    Straipsnelis tikrai verčia dar labiau susimąstyti apie save.
    Bet čia tikrai yra tiesa jei tu myli save tai naturaliai tu myli ir kitus, būni malonesnis, laimingas, įdomus ir t.t.
    Aš tai prioritetų nenoriu skirstyti, nes jie nebus labai jau objektyvūs. Aš gal ir išdalies pritarčiau tam idialiam variantui.. Tik gal draugų į patį galą nenugūsčiau 😀 Norėtūsi visoms veikloms skirti daug dėmesio žinoma kaikurioms daugiau kaikurioms mažiau pagal aplinkybes. Ka mėgsti veikti naturaliai, kad skirsi aukštesnį prioritetą.

    Bet, kad savo vidiniam aš pamirštam daugiau dėmesio skirti tai faktas. Aš čia tik apie save kalbu 😀

    Patinka

  2. Labas, lp 🙂
    Manau, čia toks sąlyginis suskirstymas, skirtas tuo metu man. Svarbiausia, manau, yra suprasti, kad svarbiausias – pirmas punktas 🙂
    Keičiasi gyvenimas, keičiasi ir prioritetai. Be to, pas kiekvieną savo gyvenimo sąlygos, bendravimas, gyvenimo būdas.. Yra žmonių, kurie gyvena vieni, bet dėl to nesijaučia vieniši, jei yra pilnavertės asmenybės 🙂
    Svarbu suprasti, kad per savo savybes kuriame santykį su aplinkiniais ir pasauliu. O savo savybes galime nuolat tobulinti 🙂

    Patinka

  3. Tai žinoma, kad čia nuo lako ir busenos prioritetai priklauso, man ir jie kažkada keisis tame nėra nieko blogo 🙂
    Aha aš turi būti priekyje 😀 kad ir kaip tai keistai skambėtų..
    Tas tiesa dėl vienų žmonių, bet tada jau reika labai save mylėti 😀 😀 😀

    Patinka

  4. Čia, lp. irgi savotiškas mąstymo stereotipas: kad galime būti laimingi tik poroje 🙂
    Mačiau labai daug puikių žmonių gyvenime, kurie iki tiek pilnatviški, kad, jiems, matyt, nelabai ir reikia poros, kad jaustųsi gerai..
    Tas “dviese“ irgi turi savo subtilybes: gali gyventi poroje ir jaustis visiškai vienišas..
    Kaip sakė kažkas iš antikinių mąstytojų: jei vesi sėkmingai, būsi laimingas, jei ne – tapsi filosofu 🙂

    Patinka

  5. Aš vistiek jau pradedu tikėti, kad ir būdamas vienas būsiu laimingas. Turiu omenyje visą laiką, o ne tik linksmomis akimirkomis..

    O žmonių tai tikrai visokių yra taip, kad visai nesistebiu..
    Tada vesiu sėkmingai ir būsiu laimingas 😀 😀 Jau filosofu tai nenoriu būti.. Bet iki to dar daug laiko.
    Taip, kad turiu progą tapti laimingas, pats su savimi..

    Patinka

  6. Tai kad norim to ar ne, visi filosofuojam 🙂 Tai nereiskia tapti susirūpinusiu dėdule tarp knygų krūvos 🙂 Tai reiškia tiesos paieškas, mus supančio pasaulio paslapčių atskleidimą 🙂 .. O tai, ką atrandam, ir yra mūsų gyvenimo filosofija 🙂
    Kaip aiškina žodynas, tai iš graikiškų žodžių phileo(myliu) +sophia(išmintis), taigi tai pažodžiui – meilė išminčiai. O “moksliškai“ – viena visuomenės sąmonės formų, mokslas, tiriantis gamtos, visuomenės ir mąstymo raidos visuotinius dėsnius..
    Taigi, ar atrasi nefilosofuojančių 🙂 ?

    Patinka

  7. Kaip tu mane prajuokinai su tuo dėdule 😀 😀 😀 Nors mirk iš juoko, bet toki vaizdelį aš ir įsivaizduoju 😀
    Filosofuoti sveika, bet jau ten nereiktu nusifilosofuoti.. Kaip sakoma iš didelio rašto išeina iš krašto 😀
    O išmintis labai svarbus dalykas gyvenime.. Visi mes ją kaupiame gyvendami ir mokydamiesi iš kitų ir saves. Ir visų žmonų skirtinga filosofija, nors sukasi apie tą patį..

    Patinka

  8. Na ir tetulė 😀
    Ai tu čia taprasme, čia irgi teisa. Aš tai omenyje turėjau, kad nusifilosofavimas yra visokių paistalų kalbėjimas, kurie niekam nėra įdomus (nesuprantami) tik tam pačiam filosofuotojui.. Kai pradeda kalbėtis su kitu pasauliu, vaiždžiai tariant 😀

    Patinka

  9. Na taip.. Aš tik turėjau omeny, kad filosofai ne tik dėdulės būna 🙂
    O su tais filosofavimais, kai tik pats filosofuotojas supranta, apie ką jis kalba, būna tokių situacijų 🙂 Tada aš su viskuo sutinku, nes visvien nesuprantu, apie ką kalba 🙂
    Tikiuosi, aš nenusifilosofuosiu 😉 bent jau nenorėčiau, kad taip nutiktų.. Todėl rašau tik apie tai, ką pati supratau ir išgyvenau..

    Patinka

  10. Aha mes matom, todėl taip gerai viską ir suprantame, apie ką tu rašai. Ir kokią mintį mėgini perteikti 😉 Tu moki labai gerai atskleisti esmę. Ir net iš pirmo žvilgsnio mažos temos atrasri kažką naudingo apie ką net nepagalvotume.. On regular basis 😀 (paprastomis salygomis)
    Taip, kad labai šaunuole esi. O svarbiausia mums padedi atrasti savo kelią. 😀

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s